Uostamiestyje įsigali griežta socialines išmokas gaunančiųjų kontrolė. Veltėdžiaujančius pašalpų gavėjus vis dažniau skundžia ir šalia jų gyvenantys klaipėdiečiai.

Gavo pinigų nepelnytai

Nuo naujų metų, kai Klaipėdos savivaldybė pradėjo skirstyti socialinę paramą, specialistai akylai seka išmokų prašančiųjų pajamas.

"Šiuo metu pas mus dirba trys žmonės, kurie analizuoja paramos gavėjų situaciją", – informavo Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.

Pagal patvirtintus rizikos kriterijus specialistai analizuoja išmokų prašančiuosius ir, jeigu kyla įtarimų, rengia tikrinimus.

Vasarį savivaldybės darbuotojai patikrino 22 pašalpų gavėjus. Spėjimai pasitvirtino – iš jų net 18 gauna pašalpas nepelnytai.

Daugėja skundų

Poskyrio vedėja patikino, jog šiuo metu pastebimas vis didėjantis gyventojų aktyvumas, kai jie pateikia informaciją apie galbūt slepiamas pajamas, nors asmuo gauna socialinę paramą.

"Informacija pasitvirtina ne visada, tačiau pažeidimų nustatome gana dažnai", – aiškino pašnekovė.

Specialistai vis dažniau gauna itin išsamių pranešimų su pajamas slepiančių asmenų asmeniniais duomenimis bei galimais pajamų šaltiniais.

Pasitaiko, kad skųsdami savivaldybei miestiečiai siekia sudrausminti kaimyną, manydami, kad šį neveltėdžiauti privers prarasta socialinė parama.

"Yra buvę, kai skundžiamas asmuo jos niekuomet ir negavo", – dėstė G.Vilimaitienė.

Nuo gimdyvių iki studentų

Paprastai įtarimą kelia asmuo, kuris nesusituokęs augina vaikus iki 18 metų, tačiau nėra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko išlaikymo, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau nei vienas būstas, arba tas, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos savivaldybėje, o iš tiesų gyvena kitame mieste.

Tikrinti gali būti pasirinktas ir asmuo, kuris prašymą paramai pateikė per įgaliotą atstovą. Specialistams tokiu atveju kyla įtarimų, ar žmogus nėra išvykęs kažkur uždarbiauti.

Nepasitikėjimo šešėlis krenta ir ant besilaukiančių moterų, asmenų, kurie dirba ne visą darbo laiką, vykdo individualią veiklą ir daugiau kaip pusmetį nurodo, jog iš individualios veiklos gavo mažesnį nei minimalų darbo užmokestį.

Pro tikrintojų akis nepraslysta ir mokiniai arba 24 metų nesulaukę studentai, kurie įsikūrė užsienyje.

"Taip pat būna situacijų, kai jau priėmimo metu kyla įtarimas, nes žmogus iš pažiūros neatitinka tos informacijos, kurią nurodo dokumentuose", – pastebėjo G.Vilimaitienė.

Patikrinimų daugės

Nusprendus, kad paramos gavėją reikia tikrinti, kiekvienam atvejui parenkamas kitoks metodas: kartais įvertinama gyvenamoji aplinka, tame pačiame būste gyvenančių žmonių skaičius, šeimos sudėtis, o kartais tenka prašyti ir kitų institucijų pagalbos.

"Šiais metais dažniausiai teko tikrinti automobilių verslu užsiimančius asmenis, taksi vairuotojus", – pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Edmundas Gustainis.

Nuo naujų metų Darbo inspekcija patikrino septynias įmones, kuriose dirbo socialinę paramą gaunantys klaipėdiečiai, bet to nenurodė pateiktuose dokumentuose.

Valstybinės darbo inspekcijos specialistų teigimu, dabar, kai pašalpų skirstymo procedūra persikėlė arčiau žmogaus, tikrinimų daugėja, nes informacija disponuoja ir savivaldybė.