Klaipėdos policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė teigė, kad mokyklose bendros savisaugos pamokos vedamos tada, kai to paprašo pačios ugdymo įstaigos.

„Vykdome bendras prevencijas moksleiviams pagal patvirtintas programas, labiausiai orientuojamasi į teisinę atsakomybę, kai ugdymo įstaigos praneša, kad reikia, pavyzdžiui, kalbėti apie užpuolimo ar pagrobimo atvejus, tada ir vykstame. Mano žiniomis, šiuo metu tokių prašymų neturime“, – sakė R. Bekėžienė.

„Gilijos“ pradinės mokyklos direktorė Laura Vaitkienė pasakojo, kad jos vadovaujamoje mokykloje su vaikais nėra kalbama, kaip konkrečiai elgtis pagrobimo ar užpuolimo atvejais, tačiau šią savaitę, moksleiviams grįžus po atostogų, vaikai instruktuojami apie saugų elgesį tiek mokykloje, tiek už jos ribų.

Rasa Bekėžienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Direktorė tikisi, jog pedagogai diskutuos su savo auklėtiniais ir aptars tokias situacijas, kad vaikai žinotų, kaip reikia elgtis.

Reikia suprasti, kad kuo daugiau bus kalbama ir informuojama, tuo geriau tą informaciją vaikai įsimins.

„Tikiu, kad atsitikus kažkokiam įvykiui mūsų mokyklos pedagogai tokias situacijas aptaria su mokiniais per klasės valandėles“, – kalbėjo L. Vaitkienė.

Tiek R. Bekėžienė, tiek mokyklos direktorė tikino, kad vaikams paaiškinti, kaip reikia elgtis pagrobimo ar užpuolimo atveju, visų pirma turi tėvai.

„Manau, tai turėtų aiškinti tėvai, tačiau nepakenktų ir kiti įvairūs informacijos šaltiniai. Reikia suprasti, kad kuo daugiau bus kalbama ir informuojama, tuo geriau tą informaciją vaikai įsimins“, – teigė komisariato viršininkė.

Esminiai dalykai, kuriuos reikia žinoti, norint išvengti nelaimės, pasak R. Bekėžienės, tai vidiniai susitarimai šeimoje.

„Vaikai turėtų informuoti tėvus, kur jie vyksta, pranešti, ar pasiekė vietą, ir tiksliai nurodyti laiką, kada planuoja grįžti namo. Taip pat tėvai turi patys žinoti, ar jų vaikai jau yra pakankamai savarankiški ir gali patys keliauti, kitu atveju jie turi būti lydimi“, – aiškino R. Bekėžienė.