Nestokojantis humoro jausmo leidėjas, žurnalistas ir fotografas Antanas Stanevičius pasiūlė lig šiol Lietuvoje negirdėtą paslaugą – išsiskyrusioms poroms įsiamžinti fotosesijoje.

Šmaikštus pasiūlymas

"Nuo šiol "Eglės" leidykla (fotografas A.Stanevičius) teikia unikalias skyrybų fotografo paslaugas", – tokią žinią santuokos saitus nutraukiančioms poroms paskelbė klaipėdietis internete.

Pasak A.Stanevičiaus, turint omenyje tai, jog vestuvių fotografų rinka perpildyta, esą yra tikroviška tikimybė, kad būtent skyrybų, kurių Lietuvoje vyksta ne ką mažiau negu vestuvių, fotografijos turės paklausą.

"Vestuvės iš esmės virto fotosesijomis, tai bene pagrindinė šventės ceremonija, trunkanti 5–6 valandas. Vis dėlto maždaug pusė porų Lietuvoje skiriasi: reikia pripažinti, kad ir vestuvės, ir skyrybos yra svarbūs gyvenimo įvykiai. Tad manyčiau, kad ir skyrybas reikėtų įamžinti, kodėl jos turėtų būti apeinamos?" – įsitikinęs fotografas.

Įsitraukė į žaidimą

Idėja fotografuoti skyrybas – ne naujiena. Prieš šešerius metus per pasaulį nuvilnijo žinia apie vieną Italijos fotografą, kuris neatsigina išsiskyrusių porų prašymų vestuvių stiliumi pagaminti skyrybų nuotraukų albumus.
Fotomenininkui idėja apie skyrybų nuotraukas į galvą šovė išgirdus, jog šalyje skyrybų skaičius pasiekė rekordinį lygį.
Ilgus metus fotografavęs vestuves, italas ėmė fiksuoti ką tik išsiskyrusias poras. Fotografas, neatsiginantis klientų, tikino, jog buvę sutuoktiniai neretai šypsosi ir spaudžia vienas kitam rankas, kai kurie net bučiuojasi.

Lietuviai kur kas santūresni. Pasak A.Stanevičiaus, daugeliu atvejų buvę sutuoktiniai po liūdno proceso vienas į kitą negali ir pažiūrėti, o ką jau kalbėti apie bendrą nuotrauką.

Elegantiškas atsisveikinimas

Tačiau, anot A.Stanevičiaus, yra ir tokių žmonių, kurie suranda savyje inteligencijos išsiskirti gražiai. Esą tokiems skyrybų nuotraukos būtų tam tikros gyvenimo atkarpos prisiminimas.

"Kodėl gi iš to nepadarius gražaus atsisveikinimo? Tokiu atveju skyrybų fotografas būtų kaip psichologas, jis tam tikra prasme amortizuotų sunkų ištuokos smūgį. Ta proga švęsti gal ir nėra ko, bet paminėti, manyčiau, reikėtų. Aš tą skelbimą įdėjau labai apgalvotai", – tvirtino A.Stanevičius.

Po skyrybų viešas apatinių skalbimas Lietuvoje tampa kasdienybe. Tad šiuo atveju klaipėdiečio kompozitoriaus Deivydo Zvonkaus skyrybos su pirmąja žmona Natalija tapo savotišku išimties etalonu. Pora išsiskyrė be aistrų ir viešų įžeidinėjimų. Natalija netgi dalyvavo kitose savo buvusio vyro vestuvėse.

"Jei yra neišsprendžiamų problemų, tai reikia jų bent jau negilinti. Labai dažnai žmonės pasiduoda emocijoms, o reikia leisti joms atslūgti. Mano atveju nebuvo nereikalingo skubėjimo. Ir kai konflikto bangos nurimo, labai gražiai pavyko susitarti", – savo skyrybų patirtimi dalijosi D.Zvonkus.

Keičiasi papročiai

Kol kas buvę sutuoktiniai po skyrybų įsiamžinti fotosesijoje nedrįsta, tačiau laikai keičiasi, o su jais ir papročiai. Visai gali būti, kad tai ateityje taps populiaru.

Ilgus metus ypač madingos buvo laidotuvių fotografijos. Sunku suvokti, kas jas kada žiūrėdavo, bet tam reikalui beveik visada buvo samdomi profesionalūs fotografai.
Dar prieš gerą dešimtmetį mada fotografuoti laidotuves pamažu slūgo ir jau beveik išnyko.

"Laidotuves fotografuoja vis rečiau. Pastebėjau, kad šiuo metu žmonės beveik nesifotografuoja prie velionio. Geriau prisiminti jį tokį, koks buvo gyvas, sveikas. Tačiau anksčiau šeimai būdavo didelė tragedija, kai laidotuvių nuotraukos nepavykdavo", – prisiminė A.Stanevičius.

Galimas dalykas, kad kada nors Lietuvoje kils nauja mada ir buvę sutuoktiniai noriai surengs atsisveikinimą, įsiamžindami pas profesionalų fotografą.

Išsituokia ir vėl tuokiasi

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė teigė, kad yra neretas atvejis, kai išsiskyrusios poros vėl susitaiko ir tuokiasi iš naujo, paskui vėl skiriasi ir vėl tuokiasi tarpusavyje, tarsi negalėtų apsispręsti.

"Dar prieš įsigaliojant naujam Civiliniam kodeksui, skyrybų procedūra vykdavo ne teismuose, bet Civilinės metrikacijos skyriuje. Tada tekdavo prisižiūrėti visko. Tai būdavo mini spektakliai – ir žiedus vienas kitam grąžindavo, ir teatrališkai linkėdavo vienas kitam gero gyvenimo", – pasakojo G.Misevičienė.

Pagal statistiką nuo 1994 metų ištuokų per metus Klaipėdoje buvo įregistruojama po 800–900. Pastaraisiais metais skyrybų uostamiestyje sumažėjo iki 600 kasmet.

"Pamenu, pati trumpiausia santuoka mano darbo praktikoje gyvavo vieną mėnesį. Gargžduose pora susituokė ir po mėnesio išsivaikščiojo. Dabar klausimus dėl ištuokos sprendžia teismai. Jei santuoka nutraukiama abipusiu sutarimu, pora išgyventi kartu turi bent metus", – teigė G.Misevičienė.

Ne nuotraukos galvoje

Pagrindinė šiuolaikinių skyrybų priežastis tokia, kaip ir prieš pusę amžiaus – neištikimybė.
Išsiskyrusiųjų sielovados centro "Bendrakeleiviai" atstovė Daiva neslėpė, kad į jų terapines grupes po skyrybų ateina palūžę žmonės.

"Dažniausia skyrybų priežastis būna, kad vyrai susiranda kitą moterį. Tada buvusi žmona paliekama. Įtakos skyryboms turėjo ir emigracija. Labai svarbu, kad žmonės skirtųsi išmintingai, o dažnai būna priešingai. Buvę sutuoktiniai kerštauja vienas kitam, kitaip kenkia", – teigė pašnekovė.

Pagrindinis šio sielovados centro tikslas – padėti žmonėms išgyventi po skyrybų ištinkančią krizę, įveikti jos sukeltus psichologinius bei socialinius konfliktus ir jų pasekmes, sėkmingai integruotis į naują šeimos situaciją ir visuomenės gyvenimą. Ši pagalba išsiskyrusiesiems pradėta teikti 2001 m.

Nors į savipagalbos grupę kviečiami ir vyrai, ir moterys, patyrę skyrybas, išgyvenantys santuokos griūties sukeltą krizę ar tebejaučiantys jos padarinius, dažniausiai pagalbos ieško moterys.

Jos mėgina susivokti, kaip išgyventi šį lūžį, kur ir kaip rasti stiprybės pakilti ir svarbiausia – išmokti atleisti.
Tad kaip bežiūrėtume, skyrybų emocinis laukas neprimena šventės. Dažnu atveju vien mintis apie įsiamžinimą kartu su buvusiu sutuoktiniu skamba absurdiškai.

Spektaklis per vestuves

Siūloma skyrybų fotografo paslauga – šmaikštus vadybinis triukas. A.Stanevičius pripažino, kad per metus nesulaukė nė vieno tokio interesanto.

"Būtų gerai, kad norinčiųjų fotografuotis po skyrybų pas mus vis dėlto atsirastų. Norėjau pameluoti, kad klientų yra, kad jų buvo, kad negaliu atsiginti. Galėjau sukurti legendą, bet mano amžiuje meluoti jau nedera. Sakau rūsčią tiesą – neatsirado nė vienos poros", – neslėpė A.Stanevičius.

Fotografas papasakojo, kad bene pirmą ir vienintelį kartą skyrybas nufotografavo dar jaunystėje. Per vestuves.
A.Stanevičius prisiminė, kad kadaise buvusi bičiulė paprašė nufotografuoti jos tuoktuves. Fotografas teigė, jog nustebo dėl tokio prašymo, nes tarp jų buvo "šioks toks romaniūkštis", bet sutiko.

Ceremonija vyko Vilniaus santuokų rūmuose. Antanas prisiminė, kad svita buvo labai gausi – jaunieji, piršlys su svočia ir net 12 porų pajaunių su pamergėmis.

"Atėjo tas momentas, kai ceremonijos vedėjas paklausė jaunojo, ar šis sutinkąs imti nuotaką į žmonas. Jis pasakė "taip". To paties paklausė jaunosios. O ji visų siaubui išrėžė: "Ne". Paskui pasikėlė sijonus ir pasileido bėgti, palikusi visą svitą be žado. Tai buvo didelė kiaulystė, reikėjo anksčiau apsispręsti. Tačiau spektaklis yra spektaklis", – prisiminė A.Stanevičius, taip pirmą kartą gyvenime tapęs skyrybų fotografu per vestuves.