Pereiti į pagrindinį turinį

Politikės įmonei – priekaištai dėl įstrigusio Kultūros fabriko projekto

2012-03-23 11:46
Politikės įmonei – priekaištai dėl įstrigusio Kultūros fabriko projekto
Politikės įmonei – priekaištai dėl įstrigusio Kultūros fabriko projekto / Vytauto Petriko nuotr.

Kultūros fabriko projektas įstrigo, o statyboms papildomai reikia pustrečio milijono litų – visa tai esą pasekmė to, kad buvo nekokybiškai parengtas pastato rekonstrukcijos techninis projektas. Jį rengė miesto tarybos narei Ramunei Staševičiūtei priklausanti įmonė.

Atsirado papildomų darbų

Kaltinimai, jog pastato rekonstrukcijos statybos techninis projektas buvo parengtas nekokybiškai, vakar viešai nuskambėjo Finansų ir ekonomikos komitete.

Į jį valdininkai kreipėsi prašydami pritarti projekto „Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų veiklai“ pakeitimams – numatyti didesnį finansavimą iš miesto biudžeto. Papildomai pustrečio milijono litų esą prireikė, nes teko koreguoti techninį projektą ir numatyti papildomus statybos darbus, kurių pirminiame dokumente nebuvo.

„Kai buvo išrinktas tabako fabriko konversijos į kultūros objektą rangovas ir pradėtas sudarinėti rekonstrukcijos darbų planas, paaiškėjo, kad pastato konstrukcijos suprojektuotos ne taip, kaip turėtų būti. Dabar darbai nevyksta, nes papildomai šiam objektui reikia 2,5 mln. litų. Savivaldybės administracija negali prisiimti tokios atsakomybės leisti statybininkams dirbti, kai nėra numatyta pinigų, todėl ir kreipiamės į miesto tarybą“, – politikams aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.

Savo kaltės neįžvelgė

Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis tikino, jog tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dėl netinkamai parengto techninio projekto savivaldybė patyrė nuostolių.

„Tuos darbus, kuriems dabar reikia papildomo finansavimo, vis tiek būtų tekę atlikti. Tiesiog miesto taryba, patvirtinusi Kultūros fabriko projektą, neturėjo galimybės numatyti didesnės sumos, nes politikams buvo pateikta ta, kuri buvo statyboms apskaičiuota pagal parengtą techninį projektą“, – tvirtino G.Dovidaitis.

Techninį pastato rekonstrukcijos projektą 2007 m. rengė konkursą laimėjusios R.Staševičiūtės projektavimo firmos PILIS darbuotojai. Projektas kainavo beveik 425 tūkst. litų.

„Visos procedūros, rengiant techninį projektą, buvo išlaikytos. Gauta projektavimo užduotis, sąlygos, projektą vertino ekspertai, jį patvirtino komisija. Kai prasidėjo statybos darbai, paaiškėjo, kad pastato būklė labai stipriai avarinė, todėl iškilo papildomo statybų finansavimo klausimas. Pavyzdžiui, statybininkai numušė fasadinės sienos tinką ir aptiko didžiulius pasato įtrūkimus. To projektavimo užduotyje nebuvo numatyta. Užsakovas priėmė mūsų parengtą projektą ir turėjo būti įsitikinęs, kad jis tinkamas“, – savo kaltės dėl stringančio projekto įgyvendinimo neįžvelgė R.Staševičiūtė.

Balsavime nedalyvaus

Tarybos narė tvirtino, jog vienintelė išeitis buvo atidengti konstrukcijas ir jas palikti penkerius metus pūti. Tuomet esą techninio projekto nebūtų reikėję koreguoti.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Šulcas domėjosi, ar savivaldybės administracija pradėjo aiškintis, kad kaltas, kad techninis projektas yra netinkamas. Atsakymas – sutartyje tarp užsakovo ir projektuotojo numatyta absoliuti pastarojo atsakomybė.

Komiteto nariai vakar nesiryžo priimti sprendimo leisti padidinti finansavimą Kultūros fabrikui. Šis sprendimo projektas artimiausiu metu nebus svarstomas ir miesto taryboje, nes politikai paprašė papildomos informacijos apie techninio projekto rengimą, statybos darbus.

Paklausta, kaip elgsis miesto taryboje, kai bus prašoma leisti padidinti finansavimą Kultūros fabrikui, R.Staševičiūtė svarstė, jog greičiausiai balsavime nedalyvaus, nors ir nemato interesų konflikto.

Vadovams – kritika

Tabako fabriko pritaikymo kultūros reikmėms užsakovė yra uostamiesčio savivaldybei priklausanti viešoji įstaiga Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra. Ji pasirinkta todėl, kad taip statyboms buvo galima gauti 95 proc. ES lėšų, o tik 5 proc. turėjo pridėti savivaldybė.

Tačiau kai paaiškėjo, kad reikės papildomų pinigų, projektą kuruoti perėmė savivaldybės administracija.

Finansų ir ekonomikos komitete vakar puse lūpų užsiminta, jog Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovai nesusitvarko su savo pareigomis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų