Pereiti į pagrindinį turinį

Pristatė projektą: Klaipėdos uostas sieks įsilieti į giliavandenių uostų gretas

2020-09-28 15:00

Klaipėdos uostas artėja link daugelio metų svajonės turėti didžiausią gylį ir įsilieti į Baltijos jūros giliavandenių uostų gretas.

Projektas: uosto gilinimo iki 17–17,5 m ribų schema, kur mėlynai pažymėtas dabartinis kanalas, o žaliai – naujasis po gilinimo. Projektas: uosto gilinimo iki 17–17,5 m ribų schema, kur mėlynai pažymėtas dabartinis kanalas, o žaliai – naujasis po gilinimo. Projektas: uosto gilinimo iki 17–17,5 m ribų schema, kur mėlynai pažymėtas dabartinis kanalas, o žaliai – naujasis po gilinimo.

Gilins su pergilinimu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paviešino išorinio ir vidinio laivybos kanalo gilinimo ir platinimo nuo PK (–22) iki PK (26) II etapo techninį projektą.

Nuo PK (–22) iki PK (–4) numatyta pagilinti iki 17,5 metro, toliau iki PK (26) numatyta pagilinti iki 17 metrų.

Su leidžiamu arba netgi pageidaujamu pusės metro pergilinimu uoste realiai bus 17,5–18 metrų gyliai. Pergilinimas užtikrina, kad uoste yra pasiektas projektinis gylis.

Šiuo metu tose vietose yra projektinis 15–15,5 metro gylis. Po gilinimo jis bus 17–17,5 metro.

Gilinant dalyje vietų dabartinis 150 metrų pločio uosto laivybos kanalas bus praplatintas iki 250 metrų. Tačiau ties molų galvutėmis ir jų prieigose jis bus siauresnis.

Svarbu, kad jūroje už uosto vartų bus įrengta sąnašų gaudyklė. Naujoje vietoje jūroje už uosto vartų bus formuojamas laivybos kanalas. Jis bus pasuktas į šiaurę, kad laivams plaukiant į uostą ties „Klaipėdos naftos“ krantinėmis reikėtų daryti mažesnį posūkį. Pagilintame uoste bus įrengtos bei naudojamos ir naujos vedlinės.

Įrengs smėlio sankaupą

Gilinimas iki 17–17,5 metro vyks 1,397 mln. kv. metrų plote. Iš viso numatyta iškasti 5 mln. 384 tūkst. kubinių metrų grunto.

Didesnė dalis šio grunto bus išplukdyta į jūros sąvartyno rajoną už 24 kilometrų. Klaipėdos universiteto mokslininkai ištyrė sąvartyno, arba dampingo, rajoną, kur jau anksčiau buvo verčiamas iš uosto išplukdytas gruntas. Padidėjusio to jūros rajono užteršimo nebuvo nustatyta.

Dalis gilinimo metu paimto grunto bus panaudota ir paplūdimiams. Baltijos jūroje ties Melnrage 2–3,5 metro gylyje yra numatyta įrengti 700–750 m ilgio povandeninį pylimą – gamtinio sėkliaus analogą. Jame būtų pilamas gilinimo metu paimtas smėlinis gruntas. Natūraliai išplaunamas jis ir papildytų pajūrio paplūdimius.

Gilinimas susiję su molais

Visas gilinimas iki 17–17,5 metro yra išdėstytas į 32 barus. Kiekviename bare numatyta sava specifika. Vienur leidžiamas kanalo pločio perviršis iki 3 metrų, kitur jis nebus leidžiamas, nes kanalo plotą ribos įrengtos povandeninės molų sustiprinimo sienutės.

Dalį uosto iki 17–17,5 metro bus galima gilinti, kai tik bus pasirinktas rangovas. Tačiau gilinti uostą ties 21–25 barais bus galima tik tada, kai bus rekonstruoti bangolaužiai ir įrengta Kuršių nerijos šlaito sutvirtinimo sienutė. Šis gilinimas numatytas kaip antrasis darbų ruožas.

Uosto bangolaužių rekonstrukcijos rangovas jau pasirinktas. Viešąjį konkursą laimėjo Vokietijos bendrovės „Hecker Bau GmbH & CO. KG.“ ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas.

Bangolaužių rekonstrukcijos projektą ketinama baigti 2023 metais. Realiai ir uosto gilinimo antrasis ruožas galėtų būti atliekamas ne anksčiau kaip 2023 metais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų