Tai bus antrasis tokio tipo elektros įrenginys Lietuvoje, valdantis įtampą ir reaktyviąją galią perdavimo tinkle, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius sako, kad šiuo projektu pradedamos stiprinti tarpsisteminės jungtys su Latvija, o ateityje Darbėnų skirstykla gali tapti centru, prie kurio jungsis jūriniai vėjo parkai.
„Lietuvai mušant rekordus atsinaujinančios energijos gamyboje, vis svarbiau užtikrinti stabilų įtampos valdymą tinkle. Todėl čia įrengtas valdomas šuntinis reaktorius yra ypač reikalingas – jis padės išlaikyti patikimą sistemos darbą ir pasirengti dar didesniems žaliosios energijos srautams“, – pranešime teigė A. Šemeškevičius.
Anot pranešimo, „Tetas“ teiks projektinius pasiūlymus, gaus statybos leidimą bei parengs techninį darbo projektą.
Rangos darbai bus atskirai perkami vėliau, o reaktoriaus įrengimo ir paleidimo darbai tęsis iki 2028 metų pabaigos.
Kaip sausį rašė BNS, „Litgrid“ iš kelių bei kitos infrastruktūros statybos įmonės „Kauno tiltai“ už 10,5 mln. eurų pirks tris naujus valdomus šuntinius reaktorius – jie bus įrengti tiesiant „Harmony Link“ sausumos jungtį su Lenkija ir 330 kilovoltų (kV) linijas šiaurės Lietuvoje.
Vienas iš trijų reaktorių bus įrengtas Gižų transformatorių pastotėje Vilkaviškio rajone, kur prasidės „Harmony Link“, kiti du – Darbėnų ir Mūšos skirstyklose statant linijas Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša.
Tokiu būdu Lietuvos–Latvijos linijų pralaidumas padidėtų nuo 1,2 tūkst. iki 2,25 tūkst. megavatų (MW). Be to, prie tinklo iki 2034-ųjų papildomai būtų galima prijungti iki 1,1 tūkst. MW vėjo, 800 MW saulės ir 2,4 tūkst. MW jūros vėjo elektrinių galios.
Anot pranešimo, iki šiol Lietuvoje veikia tik vienas tokio tipo elektros įrenginys Lietuvos elektrinės transformatorių pastotėje, valdantis įtampą ir reaktyviąją galią perdavimo tinkle. Be to, veikia dar vienuolika mažesnės galios šuntinių reaktorių, tačiau jie nėra reguliuojami, jų įtaka lokali.
BNS rašė, kad „Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE „Harmony Link“ statybą ketina pradėti 2027 metų antrąjį ketvirtį, o ji turėtų būti įjungta 2030 metais – tuomet elektros prekybos apimtys tarp šalių sieks iki 1,2 tūkst. megavatų (MW) importo ir eksporto kryptimis.
Naujausi komentarai