Siekia nuolatinio užimtumo

Ketvirtadienį Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centre vyko konferencija "Sektorinių praktinių mokymo centrų įveiklinimas: iššūkiai ir pozityvioji patirtis". Šia proga į uostamiestį suvažiavo profesinių mokyklų atstovai iš visos Lietuvos.

Tikimasi, kad tokio pobūdžio konferencijos centre taps kasmetės, o jose bus paliečiami patys aktualiausi klausimai.

"Kartą metuose kviečiame kolegas, kitų institucijų atstovus, socialinius partnerius, darbdavius diskutuoti būtent tais metais svarbia tema apie profesinį mokymą. Šiemet viena aktualiausių temų – sektorinių praktinio mokymo centų įveiklinimas. Tokių mūsų šalyje šiuo metu yra daugiau kaip 40", – sakė E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.

Direktorės žodžiais tariant, profesinių mokyklų vadovai siekia, kad įstaigų teikiamomis paslaugomis, naujausia ir moderniausia įranga naudotųsi ne tik jų mokiniai, bet ir bendrojo ugdymo, aukštųjų, kitų profesinių mokyklų auklėtiniai. Taip pat darbdaviai ir socialiniai partneriai.

Tiesa, prieš tai būtina nustatyti tam tikras taisykles.

"Sektoriniai praktinio mokymo centrai yra pastatyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Mes turime Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinį praktinio mokymo centrą, vadinamąjį autodromą ir Statybos sektorinį centrą, kurį dar tikimės modernizuoti ateityje. Tuo metu kitose profesinėse mokyklose veikia centrai iš kitų ūkio sektorių. Todėl svarbu dalytis gerąja patirtimi, spręsti, kaip padaryti juos dar paklausesnius. Kad nuo ryto iki vakaro šie centrai būtų užimti", – teigė D.Martišauskienė.

Sunkumų patiria visi

Dalyvauti konferencijoje ir pasidalyti gerąja praktika pareiškė norą mokyklų vadovai ne tik iš Klaipėdos, bet ir Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir kitų šalies miestų.

Renginį pradėjo E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. D.Martišauskienė, pasveikinusi susirinkusius svečius.

"Daugumoje profesinių mokyklų yra įsteigti arba modernizuoti sektoriniai praktiniai mokymų centrai. Manau, tai puiki idėja, nes šiandien galime teikti savo auklėtiniams kokybišką profesinį mokymą pagal atskirus sektorius, taip pat atitinkame šiuolaikinio darbdavio poreikius. Ko gero, kiekvienas mūsų susiduria su problemomis, todėl šios konferencijos tikslas – diskutuoti apie sunkumus tarpusavyje", – kalbėjo direktorė.

Anot jos, optimistiškai nuteikia ir tęstinis profesinis mokymas, kuris bus finansuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

Po direktorės sveikinimo žodžio, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius susirinkusiesiems pasakojo apie švietėjišką Ernesto Galvanausko veiklą Klaipėdos regione.

Būtent šios istorinės asmenybės vardu Klaipėdos profesinio mokymo centras pavadintas neatsitiktinai. E.Galvanauskas – garsus Lietuvos visuomenininkas, politikas ir talentingas inžinierius, įkūręs pirmąją amatų mokyklą uostamiestyje.

Stiprina kokybę

Pranešimą apie profesinio mokymo turinį reglamentuojančių teisės aktų pokyčius ir jų įgyvendinimą skaitė Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėja Lina Vaitkutė.

Nemaža dalis profesinio mokymo programų buvo senos, todėl Švietimo ir mokslo ministerija nutarė iš esmės peržiūrėti profesinį mokymą, jį atnaujinant ir sustiprinant kokybę. Nebeaktualios programos bus keičiamos į naujo turinio ir lanksčiai įgyvendinamas modulines programa.

"Pagrindinė naujovė – toliau tęsiamas profesinio mokymo turinio pertvarkymas į modulines programas. Tai reiškia, kad jos bus suskirstytos į atskirus ir aiškius turinio segmentus, kurie pasitarnaus ir kvalifikacijos tobulinimui. Žmogus įgis aiškų kompetencijų rinkinį, su kuriuo galės nesunkiai integruotis į darbo rinką, kilti karjeros laiptais. Daugiau aiškumo turės ir patys darbdaviai", – akcentavo L.Vaitkutė.

Pašnekovės žodžiais, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras stengiasi suteikti įstaigoms kuo didesnę laisvę ir leidžia koreguoti mokymo turinį, tačiau bazinis kompetencijų rinkinys vis tiek turėtų būti aiškus.

"Tik tada darbdaviai pasitikės profesinio mokymo sistema. Turime dirbti, kad įrodytume savo kokybę", – pažymėjo L.Vaitkutė.

Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius. Jis kalbėjo apie profesinių mokymo įstaigų ir darbdavių tarpusavio pasitikėjimą, o Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daina Kiršanskienė – apie profesinius pokyčius: statybos profesinį standartą ir ir modulines programas.

Po pertraukėlės renginį tęsė Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius dr. Paulius Čepas. Jis skaitė pranešimą apie sektorinių praktinio mokymo centrų veiklą ir valdymą.

Konferenciją užbaigė Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos direktoriaus pareigas laikinai einantis Arvydas Vaitkus su pranešimu apie inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centro galimybes ir perspektyvas.