Klaipėdiečių pamėgtą poilsio vietą – Danės skverą papuošė rausvi sakurų žiedai. Jie pražydo ir Klaipėdos universiteto Botanikos sode. Vis dažniau gyventojai prabyla apie sakurų parko, kuris galėtų tapti traukos centru, iniciatyvą. Deja, tokiam sumanymui miesto biudžete lėšų neatsirastų.

Išliko aštuoni medeliai

Danės skvere dekoratyvinės japoniškos vyšnaitės pasodintos prieš penkiolika metų. Apie šimtą sodinukų miestui padovanojo japonai. Tačiau didžioji dalis augalų sunyko dar iki to laiko, kai turėjo suleisti šaknis.

Skvere buvo pasodintos devynios sakuros. Šiuo metu veši aštuoni medeliai. Dar viena egzotiška vyšnaitė buvo pasodinta Laikrodžių muziejaus kiemelyje.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasakojo, kad neseniai apžiūrėjo žydinčias sakuras. L.Dūda pripažino, kad jų žiedai menki.

"Sunkiai skleidžiasi. Kažkokios sustingusios. Nėra tokios įspūdingos kaip Vilniuje. Kreipiausi į specialistus, kad pasiaiškintų su botanikais, kas čia joms netinka", – sakė direktorius.

Uostamiesčio želdinius prižiūrinčios įmonės direktorius Gediminas Valašinas atkreipė dėmesį, kad Vilnius kryptingai puoselėjo sakurų parką. Dėl to jis ir tapo vienu iš traukos centrų.

"Sostinėje sakuros buvo sodinamos įvairiomis progomis. Tad atsirado gražus parkas. Klaipėdoje jos buvo pasodintos vienos progos metu. Nebuvo skiriama dėmesio jų formavimui, todėl medeliai dabar labiau primena krūmus. Žinoma, dar ne vėlu juos pradėti formuoti", – komentavo vadovas.

Laukia privačių iniciatyvų

G.Valašinas prisiminė, kaip atkeliavo Danės skverą dabar puošiančios sakuros. Anuomet sodinukai buvo maži, plikomis šaknimis. Neaišku, kaip juos transportavo.

"Dėl šios priežasties didžioji dalis sodinukų ir žuvo dar jų nepasodinus. Prigijimas labai priklauso nuo paties sodinuko, kaip jis buvo perkeliamas. Jei sodinukai buvo auginti medelyne, keletą kartų persodinti, tikrai gali prigyti ir gražiai žydėti", – tvirtino vadovas,

G.Valašinas taip pat mano, kad Klaipėdoje sakurų parkas taptų traukos centru.

L.Dūda pripažino, kad idėja gera, tačiau miestas tam neturi lėšų. Jei atsirastų privati iniciatyva, būtų ieškoma vietos, kur sakuras būtų galima pasodinti.

Yra daug rūšių

Teigiama, kad kelios sakuros auga ir Klaipėdos universiteto Botanikos sode. Įstaigos direktorė Ona Rūta Žadeikienė teigė, jog dekoratyvinės japoniškos vyšnaitės čia taip pat yra apsipylusios žiedais.

Anot vadovės, skaičiuojama daug sakurų rūšių. Klaipėdoje pasodintos vienos, Vilniuje – kitos rūšies medeliai.

O.R.Žadeikienė aiškino, kad japoniškos dekoratyvinės vyšnaitės nėra mūsų krašto augalas. Medelius žiemą neretai pakerta šalčiai.

"Kai kurios sakurų rūšys Lietuvoje apskritai neauga, nes joms reikalinga šiluma. Tokie medeliai tinka tik tam tikram regionui. Lietuvoje gali augti nebent šiaurės regionams tinkančios sakuros, sulaukėjusios arba čia išaugintos iš sėklų ar padaugintos", – patikslino direktorė.

Tačiau, anot vadovės, jei žiema bus žvarbesnė, gali nušalti ir tokie medeliai.

"Su sakuromis reikia būti atsargiems. Vieniems jos gali žydėti, o kitems po ketverių metų žūti. Nereikia galvoti, kad šis medelis perkamas visam gyvenimui", – tvirtino direktorė.

Žiedai džiugina trumpai

O.R.Žadeikienė atkreipė dėmesį, kad pajūryje yra švelnesnis klimatas, tačiau pavasarį labai svyruoja temperatūra – dienomis gali būti 15 laipsnių šilumos, o naktimis – 2–3 laipsniai šalčio.

"Tai labai veikia augalus. Geriausia, kai oro temperatūra yra panaši ir dieną, ir naktį", – teigė vadovė.

Sakurų žiedai džiugina neilgai – paprastai jos žydi apie 10 dienų. Pasak G.Valašino, ypač greitai kaulavaisiai nužydi, kai yra karšta.

Už nepaprastą grožį žydėjimo metu vertinamos sakuros vaisių nemezga. Tačiau teigiama, kad šie medžiai gali užaugti iki lietuviškų ąžuolų dydžio, o žiedus krauna sulaukę ir 100–200 metų.

Kad pasigrožėtų trapių žydinčių sakurų vaizdu, jų šalies – Japonijos gyventojai mėgsta išeiti į parkus, kiemus ir netgi kapines.