Komiteto nariai, susilaikant tik socialdemokratui Liudui Jonaičiui, pritarė šiai BFK pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvai.

Pasak jo, Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma maždaug 9 kartus mažinti Kuršių mariose verslinei žvejybai leidžiamų naudoti įrankių skaičių, būtų reikšmingai apribota „dešimtmečius trunkanti“ ekonominė 46 žvejybos įmonių veikla.

„Todėl turi būti nustatytos ir atitinkamos kompensacijos“, – pristatydamas savo siūlymą BFK posėdžio dalyviams, kalbėjo M. Majauskas.

Parlamentaras siūlo sukonkretinti kompensacijų dydį ir tvarką bei mechanizmą apibrėžti įstatymu.

„Taip būtų aišku ir ramu žmonėms, kuriems reikės apsispręsti dėl to, ar tęsti verslinės žvejybos veiklą, ar galbūt perorientuoti savo veiklą prie pramoginės“, – dėstė Seimo narys.

Jo siūlymu, bendras kompensacijų biudžetas sudarytų 10 mln. eurų, o kompensacija vienam verslo subjektui neviršytų per pastaruosius 7 metus iš žvejybos mariose gautų pajamų. Taip pat būtų kompensuojamos išlaidos už įsigytą žvejybai skirtą materialųjį turtą, kompensacijas darbuotojams. Išmokos nebūtų skiriamos už laivus.

M. Majausko teigimu, numatytos kompensacijos yra pakankamai didelės, kadangi jas apskaičiuojant vertinamas ne įmonių pelnas, o pardavimo apimtys.

„Tos kompensacijų apimtys, ūkiškai pasakius, yra „nevaikiškos“. Jei paprastai įmones parduodant yra vertinamas pelnas, ir jis padauginamas iš 7 ar 8 (toks standartas), šiuo atveju dauginame iš 7 ne pelną, o pardavimo apimtis. Tai, galima sakyti, net 10 kartų daugiau. Kalbantis su žvejais, (...) kai įvardijama nuo 50 iki 100 tūkst. išmoka – dalis savininkui, dalis darbuotojui, dalis turto kompensacijoms, – matyt, tokių sumų nelabai gal ir užsidirbtų iš to verslo, jei kalbame apie nedideles įmones“, – argumentavo M. Majauskas.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis komiteto posėdyje teigė, kad, lyginant su pirmaisiais nepriklausomybės metais, žvejyba Kuršių mariose dėl įvairių ribojimų sumenko maždaug keturiskart, yra griežtinama ir toliau.

Meras akcentavo, kad Kuršių mariose smarkiai išaugusios žvejų mėgėjų, pagaunančių apie 40 tonų žuvų per savaitę, žvejybos apimtys, o „visos problemos“ būtų išspręstos, pažabojus kormoranų, kurie vien Neringoje išnaikina tūkstantį tonų nesubrendusios žuvies, populiaciją. Vis tik jis pasidžiaugė, kad, numatant apribojimus verslinei žvejybai, svarstomos ir kompensacijos žvejams.

„Visos valstybės, kurios uždraudžia verslą arba jį perleidžia mėgėjams ir kormoranams, žino, kad sąžininga yra sumokėti. Žvejai apie tą kalbėjo, ir jie būtų be galo dėkingi Seimui, jei į tai būtų atsižvelgta ir tikrai jie žinotų, kad išėję nebus visiškai išmesti į gatvę, o gaus kompensacijas, galės pabandyti įsikurti savo verslus“, – pažymėjo D. Jasaitis, dar pridūręs, kad „10 mln. eurų būtų skirta išsaugoti žvejams – susiremontuoti laivams, nusipirkti modernesnius įrankius, galbūt gaudančius tik tas rūšis, kurių nereikia saugoti“.

Siūlymą riboti verslinę žvejybą Kuršių mariose inicijavusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sutiko, kad tinkamos kompensacijos už vykdytos veiklos stabdymą ir persikvalifikavimą į kitas veiklas turi būti numatytos.

„Sąžiningai atsiskaičius su žvejais verslininkais, turėtume marias, turtingesnes žuvų ir gausesnes plaukiojančių jachtų ir kaitų“, – teigė ji.

BFK narys Vytautas Gapšys siūlė pasiūlytą kompensacijų mechanizmą naudoti kaip standartą ateityje, svarstant panašaus pobūdžio projektus, pavyzdžiui, ribojant kailinių žvėrelių verslo veiklą.

Kitas komiteto parlamentaras Andrius Palionis taip pat pritarė, kad siūloma priemonė reikalinga ir numatytos lėšos yra pakankamos, tačiau klausė, ar įvedus verslinės žvejybos ribojimus Lietuvoje, žuvų ištekliai nepadidės, nes jos bus sugautos Rusijos pusėje.

„Gal buvo ministerijos kažkokios kalbos su Rusija, kaip jie elgsis su žuvų ištekliais Kuršių mariose, kad nebūtų taip, kad mes atsisakome verslinės žvejybos, o mūsų mėgėjai vis tiek liks nieko nepešę, nes žuvų ištekliai nepadidės, jos bus sužvejotos kaimynų“, – svarstė A. Palionis.

Atsakydama A. Gedvilienė pabrėžė, kad didžioji dalis žuvų į Kuršių marias patenka per Lietuvą – Nemuno ir Skirvytės upėmis.

„Būtent mūsų puse migruoja daugiausia žuvų, per Nemuną, per Skirvytę. Jos įplaukia į mūsų vidaus vandenis ir plaukia aukštyn neršti. Mūsų tikslas yra rūpintis savo dalimi ir mažiau žiūrėti į kaimyną“, – sakė parlamentarė.

ELTA primena, kad Seime šiuo metu svarstomais Žuvininkystės įstatymo pakeitimais siūloma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse. Numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo 2022 m., o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių.