Nors per pastaruosius 12 metų ištuokų Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdoje, sumažėjo, tačiau retu atveju skyrybų bylos baigiasi šalių susitarimu. Buvę sutuoktiniai teismuose ir toliau įnirtingai kaunasi dėl turto bei vaikų išlaikymo.

Skausmingi klausimai

Virtualioje erdvėje nemažėja ieškančiųjų patarimo, kaip iš buvusio sutuoktinio, gyvenimo draugo ar tėvo išsireikalauti išlaikymą.

"Gal kas susidūrėte su šia problema? Mano tėvas šiuo metu man dar skolingas apie 5 tūkst. litų, tačiau gražiuoju aš iš jo negaliu išsireikalauti. Ar verta kreiptis į antstolius?"

"Prieš metus buvusiam vyrui buvo priteistas vaiko išlaikymas po 400 litų per mėnesį. Tai tikrai nedidelė suma, nes jis jau trečius metus dirba ir gyvena Anglijoje. Nuo pat teismo dienos teko kautis dėl mokėjimų. Iš pradžių mokėjo kas antrą mėnesį, paskui – kas trečią, o dabar jau keturis mėnesius – nei žinių, nei pinigų. Jis nepaliko man jokių kontaktų. Patarkite, kaip tėvą priversti vykdyti teismo nutartį?"

"Norėčiau sužinoti, kaip prisiteisti alimentus sūnui iš jo tėčio? Mes nesusituokę, kol kas kartu su juo gyvenu. Tačiau nusprendžiau gyventi atskirai su sūnumi, bet neįsivaizduoju, kiek jis turėtų vaikui mokėti alimentų. Jei nesutinka gražiuoju, ar reikia kreiptis į teismą?"

Per metus – šimtai bylų

Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė teigė, kad trys tarnybos teisininkai nuolatos dalyvauja skyrybų bylose, priteisiant vaikams išlaikymą.

Dėl išlaikymo priteisimo Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai pernai teismuose dalyvavo 183 kartus.

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, nagrinėjantis ištuokų bylas tvirtino, jog skyrybų bylų nemažėja, – teisėjai nespėja išnagrinėti vienų, jau gauna kitas.

"Visose bylose pasitaiko emocijų, skyrybų bylose jų irgi nemažai, ypač kai tai liečia turto dalybas. Paradoksalu, bet ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos nekyla. Dažnu atveju jie lieka gyventi su mama, tačiau pasitaiko, kad vaikai lieka ir su tėvu", – pasakojo M.Dobrovolskis.

Bausmė buvusiai žmonai

Teisėjo M.Dobrovolskio teigimu, kartais alimentų sumos būna nerealios. Viena pusė nori gauti daug, kita – mokėti mažai.

Neretu atveju jau egzistuoja kitos faktinės šeimos. Naujos šeimos nariai daro įtaką besiskiriančiam asmeniui, kad ankstesnės jo šeimos vaikams išlaikymas būtų priteistas kuo mažesnis.

"Būna atvejų, kai teismo sprendimu priteista viena suma, bet praeina kuris laikas ir buvęs sutuoktinis kreipiasi dėl išlaikymo sumažinimo. Tačiau argumentai turi būti labai pagrįsti ir įrodymai tokie, kad teismas galėtų sumažinti išlaikymą", – pasakojo teisėjas.

Dažniausiai turtingi žmonės teismo sprendimu pareikalauja, kad buvusi sutuoktinė pateiktų atsiskaitymą už sumokėtus alimentus.

"Pamenu, kai po skyrybų tėvas galėjo piktnaudžiauti savo gaunamu atlyginimu ir savo vaikui mokėjo tik minimalius alimentus. Jis buvo įmonės direktorius ir pats galėjo sau nustatyti, kokį nori atlyginimą. Faktiškai, kai prasidėjo procesas, jis jau gaudavo tokią algą, kad vaiko išlaikymas būtų nustatytas kuo mažesnis", – prisiminė M.Dobrovolskis.

Manipuliuoja vaikais

Pasitaiko, kai į teismo posėdžius besiskiriančios poros atsiveda vaikus. Tenka juos net apklausti ir nustatyti, ar jų parodymams neturėjo įtakos suinteresuoti asmenys.

"Kartą teko apklausti maždaug 10 metų berniuką, kuris kalbėjo tarsi suaugęs žmogus, kilo įtarimas, ar kartais nebuvo kieno nors pamokytas. Buvo akivaizdu, kad vaiko lūpomis kalbėjo mama. Tokios apklausos vaikams daro žalą. Būtų labai gerai, kad tėvai jų į teismą nevestų, o santykius išsiaiškintų tarpusavyje", – patarė M.Dobrovolskis.

Nė vienas teismas negali atimti iš vaiko teisės matytis su tėvu ar mama, nepaisant to, kad vienas iš sutuoktinių to ir norėtų. Tačiau neslepiama, kad per skyrybas naudojamos visos priemonės.

Tėvystės nustatymo bumas

Neretai skyrybų bylose reikia išaiškinti ne tik vaiko gyvenamąją vietą bei jo išlaikymą, bet ir tėvystę.

G.Aurylienė papasakojo apie atvejį, kai DNR tyrimas dėl tėvystės nustatymo buvo atliktas šeimoje, kurioje augo 9 metų berniukas. Po jo paaiškėjo, kad vyras nėra biologinis vaiko tėvas.

Tai buvo baisi trauma vaikui.

2013 m. tėvystės nustatymo bylose Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai Klaipėdoje dalyvavo 107 kartus, 2012 m. – 71 kartą.

"Pernai tėvystės nustatymo atvejų padažnėjo ne skyrybų bylose, bet dėl socialinių išmokų, nes įsigaliojo naujas įstatymas dėl kompensacijų už šildymą. Vienišos mamos turėjo nustatyti tėvystę, kad gautų valstybės paramą", – teigė G.Aurylienė.

Tačiau 2012 m. duomenys su socialine parama nesusiję. Taigi prieš dvejus metus DNR tyrimų daugiausia prireikė besiskiriančioms poroms.

"Dažni atvejai, kai sutuoktiniai oficialiai neišsituokę, o moteris apsigyvena su nauju partneriu, ir su juo per metus susilaukia kūdikio, tačiau pagal įstatymą vaiko tėvas yra oficialus sutuoktinis.

Tada ir vyksta tėvystės nuginčijimai. Tokių situacijų 2013-aisiais turėjome net 47", – pabrėžė G.Aurylienė.

Gali netekti būsto

Antstolė Vida Daugirdienė teigė, kad pačios bjauriausios yra alimentų bylos. Dažniausiai abi pusės būna labai kerštingos. Tie šeimyniniai santykiai perkeliami į antstolių kontorą.

Moterys dažnai bando reikalauti didesnio išlaikymo vaikams iš buvusio vyro. Ypač jei jis jau turi kitą šeimą ir kitus vaikus.

"Kol kas mūsų skolininkai nelabai mokūs, gera valia teismų sprendimų nevykdo. Tada skola išieškoma iš nekilnojamojo turto. Ne kartą yra buvę, kai skolininkai dėl alimentų nemokėjimo praranda būstą", – sakė V.Daugirdienė.

Tačiau į būstą negalima nukreipti išieškojimo, jei skola nesiekia 7 tūkst. litų. Antstolė pasakojo, kad vienas skolininkas turėjo apie 20 tūkst. litų skolą, jis kelerius metus alimentų visai nemokėjo. Pradėjo mokėti tik tada,  kai prasidėjo turto vertinimas ir varžytinės.

Pelningas žingsnis

Buvo istorija, kai po skyrybų vyras sąžiningai mokėjo vaiko išlaikymą neoficialiai duodamas nemažas pinigų sumas buvusiai žmonai. Jokių raštelių su parašais, kad pinigus įteikė, iš buvusios sutuoktinės nereikalavo.

Moteris nusprendė pasipelnyti. Ji pateikė ieškinį į teismą, kad jos buvęs vyras nemokėjo alimentų. Ir prašė išieškoti sumą už pastaruosius trejus metus.

Vyras jokių įrodymų, kad mokėjo pinigus, neturėjo. Ir buvo priverstas tuos alimentus sumokėti dar kartą.

"Protingos tos moterys, kurios turtu prisiteisia išlaikymą – žemės sklypu ar kokiu kitu nekilnojamuoju turtu. Tačiau ne visiems yra tokios galimybės. O periodinės išmokos nėra garantas ateičiai. Gerai, jei žmogus dirba, o jei bedarbis, iš pašalpos pagal įstatymą negalima atskaičiuoti alimentų, išmoka skirta to žmogaus pragyvenimui, nesvarbu, kad jo vaikas neturi pinigų maistui", – pabrėžė V.Daugirdienė.

Labai dažnai darbdaviai alimentus turinčiam mokėti darbuotojui sumoka minimalią algą, o kita dalis išmokama komandiruotpinigiais. Nuo jų nemokami nei mokesčiai, nei alimentai.

Gėdos sąrašas

Metų pabaigoje "Valstybės žiniose" paskelbtas 252 asmenų sąrašas. Tai – žmonės, kurie pamiršo, kad iki pilnametystės privalo materialiai išlaikyti savo vaikus.

Panašūs alimentų nemokančių asmenų sąrašai su nuotraukomis sovietmečiu buvo kabinami "Gėdos lentose" miestų gatvėse.

Prieš 8 metus Lietuvoje buvo apie 20 tūkst. nepilnamečių, kurie nesulaukė priteistų alimentų iš savo tėvų, nors nemaža dalis šių turėjo likvidaus turto ir darbo pajamų. Kiek tokių vaikų yra šiuo metu, tikslių duomenų nėra, tačiau neabejojama, kad skaičiai įspūdingi.

Jeigu priteisto išlaikymo nemoka buvęs sutuoktinis, jį moka valstybė – per mėnesį apie 200 litų.

Nors už vengimą išlaikyti vaikus pagal Baudžiamąjį kodeksą gresia baudžiamoji atsakomybė, ši įstatymo norma praktikoje retai taikoma.

Naujos šeimos tradicijos

Per pastaruosius 13 metų Lietuvoje sumažėjo ištuokų. 2001 m. šalyje išsiskyrė 11 024 poros, o 2013 m. – 9 914 porų. Daugiausia skyrybų fiksuota 2007 m. – 11 336.

Klaipėdos mieste pernai išsiskyrė 568 poros. Daugiausia skyrybų uostamiestyje įregistruota 2001 m. – 832, kai 1 tūkst. gyventojų teko 4,3 ištuokos.

Santuokų bumas respublikoje buvo 2008 m., tada susituokė 24 063 poros. Klaipėdoje daugiausia santuokų įregistruota 2008 m. – 1 464 ( 1 tūkst. gyventojų teko 8,5 santuokos). Pernai Lietuvoje santuoką įregistravo 20 507 poros, uostamiestyje – 1 199.

Per 2001–2012 m. 2009 m. šalyje įregistruotas rekordinis skaičius naujagimių – 32 165 vaikai (Klaipėdoje – 1977), dauguma gimė santuokoje.
2012 m. 7 tūkst. naujagimių įregistruoti pagal abiejų tėvų pareiškimą. 1 740 vaikų – pagal motinos pareiškimą.

Klaipėdoje 2012 m. gimė 1 841 kūdikis, santuokoje – 1 339 vaikai, nesusituokusios klaipėdiečių poros įregistravo 408 kūdikius, vienišos mamos – 94 vaikus.

Šaltinis: Valstybės statistikos departamentas