Smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje vakar vėl prabilta apie verslo aplinkos situaciją uostamiesčio turgavietėse. Esą per pastaruosius metus prekybos vietos sparčiai tuštėja. Priežastis – per dideli turgaus vietų įkainiai prekiautojams.

Kamuoja dideli įkainiai

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau prieš metus pradėjo kalbėti apie sąlygas prekiauti savivaldybės valdomose turgavietėse.

„Išryškėjo krizės padariniai – turgavietės tuštėja. Kai pradėjau tirti, kodėl taip yra, paaiškėjo, kad savivaldybės valdomose turgavietėse įkainiai už prekybos vietą – milžiniški“, – tikino verslininkų atstovas Donatas Botyrius.

Nepaisant to, kad savo mokestine našta smulkiuosius verslininkus baigia paskandinti centrinė valdžia, prie to esą nemenkai prisideda ir savivaldybės administracija, išlaikydama labai aukštas kainas už prekybos vietas.

„Pavyzdžiui, Klaipėdoje norint prekiauti šviežia mėsa iš šaldymo vitrinos, per mėnesį už tai reikia sumokėti apie 2 tūkst. litų, Vilniuje tokia prekybos vieta turgavietėje kainuoja iki 1,5 tūkst. litų“, – tvirtino D.Botyrius.

Jis tvirtino, jog savivaldybės turgaviečių valdytojai nieko nedaro, kad jos būtų patrauklios prekybininkams. O apie tai su turgų vadovais bei valdyba kalbėta jau tris kartus.

„Rezultatas aiškus, prekiautojų mažėja. Senajame turguje vos keli žmonės bedirba, gerą aplinką turintis Naujasis turgus irgi traukiasi“, – įsitikinęs D.Botyrius.

Esą vien Naujojoje turgavietėje per metus neliko apie 30 proc. prekiautojų. Verslininkų atstovai kreipėsi tiesiogiai į savivaldybę, kad mažintų prekybos vietų įkainius, o atsakymai – nieko nežadantys.

„Išgirdome tik tai, kad kažkas svarstys, kažką žiūrės. Jie bando svarstyti, bet nieko daugiau, o situacija aštrėja. Paklauskite, kodėl tie žmonės traukiasi iš turgaus. Ogi todėl, kad nebeišsilaiko, nebeuždirba, kad sumokėtų tuos mokesčius“, – tvirtino D.Botyrius.

Prekybos vietos turėjo brangti?

„Lauke prekiaujantys žmonės už prekybos vietą – 1 kv. m per mėnesį moka 120 litų, o gėlininkams po stogu šis mokestis siekia net iki 160 litų už 1 kv. m per mėnesį“, – tikino D.Botyrius.

Pastaruosius ketverius metus bendrovės „Naujasis turgus“ valdybai vadovavęs, o dabar buvęs jos pirmininkas Viačeslavas Karmanovas teigė, kad įkainių klausimą valdyboje analizavo.

„Įkainiai buvo patvirtinti dar 2008-aisiais. Per visus tuos metus įvertinusi degalų, elektros pabrangimą, valdyba net nesvarstė įkainių sumažinimo klausimo. Mes negalėjome piginti prekybos vietų“, – teigė V.Karmanovas.

Esą brango vanduo, kai buvo įvesta rinkliava, šiukšlių išvežimas Naujajame turguje pabrango net 10 kartų, o prekybos vietų kainos liko tokios pačios.

„Atvirkščiai, turėtų būti keliamas klausimas dėl įkainių padidinimo. Nors šiuo metu valdyba jokių pakėlimų nedarys“, – tvirtino V.Karmanovas.

Klaipėda išretėjo

„Senojo turgaus“ direktorė Ramutė Kubilienė pripažino, kad prekiautojų gretos miesto centre esančioje turgavietėje retėja.

„Pasišnekame, tai to neliko, tai tas nebedirba. Dalis prekeivių jau dėl savo amžiaus prekiauti nebepajėgia, kiti iš verslo pasitraukė, kai įvedė kasos aparatus“, – prisiminė R.Kubilienė.

Pasak „Senojo turgaus“ direktorės, smulkiųjų verslininkų atstovai be reikalo priekaištauja, kad įkainiai už vietą per dideli.

„Nežinau, kokie mokesčiai jiems yra nedideli. Jie turbūt įpratę viską gauti veltui. Pas mus prekybos vieta mėnesiui kainuoja 144 litai“, – tikino R.Kubilienė.

Esą prekyba turguje mažėja ir dėl objektyvių priežasčių, nes krito žmonių perkamoji galia.

Direktorė aiškino, jog dabar ir to pirkimo nebėra. Jei ūkininkas atsiveža paskerstą kiaulę, kelias dienas vargsta, kol išparduoda. Prekybininkai pastebi, kad ne tik senamiestis, pati Klaipėda išretėjo. Tad nereikėtų stebėtis, jog mažėja ir prekeivių turguose.

„Aš nesuprantu, ko jie čia verkšlena, nei mes kainas keliame, nei mes juos draskome, mes labai tolerantiški, nematau jokių problemų. Aišku, mieste įsikūrė daugiau turgelių, vasarą veikė gatvės prekyba. O juk ten dalis dirba išėję iš mūsų“, – pastebėjo R.Kubilienė.