Gyventojams, turintiems reikalų "Sodroje", suteikta galimybė kuo rečiau varstyti šios įstaigos duris – jau pradėjo veikti elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema.

Investavo 7 mln. litų

"Sodra" persikėlė į elektroninę erdvę. Taip galima įvertinti gyventojų laukiančių pokyčių, kai jie visas socialinio draudimo paslaugas galės gauti neišeidami iš namų, o tik prisėdę prie kompiuterio.

Už beveik 7 mln. litų įdiegta elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS) jau galima naudotis.

Anot "Sodros" Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos Gitos Kvedarienės, EGAS suteiks galimybę žmonėms patogiau naudotis "Sodros" paslaugomis ir taupyti laiką.

Naudotis naująja sistema galės tik pilnamečiai ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems yra suteiktas asmens kodas arba socialinio draudimo numeris.

Norint prisijungti prie EGAS, reikia įeiti į interneto puslapį gyventojai.sodra.lt ir pasirinkti Gyventojo sritį.

Prisijungti galima, jei žmogus yra internetinės bankininkystės naudotojas ar turi elektroninį parašą su kvalifikuotu sertifikatu.

"Prie sistemos prisijungęs žmogus apie save gali sužinoti daug informacijos. Pavyzdžiui, kokios išmokos jam yra priskaičiuotos ir išmokėtos, sužinoti apie įstaigas ir institucijas, kurioms buvo pateikti duomenys, pasitikrinti, kokius prašymus pilietis yra teikęs", – teigė G.Kvedarienė.

Pašalpos – internetu

Dar viena naujovė – žmogus gali sužinoti savo prognozuojamos pensijos dydį.

Naudojantis EGAS, "Sodros" klientai gali pateikti 29 elektroninius prašymus gauti įvairias paslaugas ir jiems nebereikės eiti į įstaigą.

Tarp tokių dokumentų – ir prašymas skirti motinystės (tėvystės) išmoką, vienkartinę išmoką apdraustajam mirus, prašymą skirti senatvės ar netekto darbingumo pensiją.

Yra galimybė ir sudaryti arba nutraukti savanoriškojo sveikatos draudimo sutartį.

"Tačiau prašymai skirti ilgalaikes išmokas turės būti pasirašyti elektroniniu parašu", – pabrėžė G.Kvedarienė.

Yra penki pardavėjai

"Sodros" Informacinės plėtros sistemos skyriaus vedėjas Valdas Žekonis tvirtino, jog Lietuvoje elektroninį parašą ir jį patvirtinantį sertifikatą gali išduoti penkios įstaigos ir įmonės.

"Elektroninį parašą gali sukurti ir vaikai. Bet kad jis būtų kvalifikuotas, turintis juridinę galią, parašas turi būti patvirtintas sertifikatu. Lietuvoje juos išduoda trys kompanijos, bet pagal ES reikalavimus reikia pripažinti ir užsienyje išduotus sertifikatus. Todėl Lietuvoje galioja penkių tiekėjų išduodami sertifikatai", – aiškino V.Žekonis.

Kvalifikuotą elektroninį parašą sykiu su asmens tapatybės kortele galima įsigyti Gyventojų registro tarnyboje.

Elektroninius parašus taip pat išduoda Registrų centras, bendrovė "Skaitmeninio sertifikavimo centras" bei mobiliojo ryšio bendrovės "Omnitel" ir "Bitė Lietuva".

Kainuoja per 100 litų

Tačiau elektroninis parašas yra brangus.

Pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelė su elektroniniu parašu kainuoja 80 litų, o "Skaitmeninio sertifikavimo centras" sertifikatus parduoda ir po kelis šimtus litų. Kaina priklauso nuo to, kiek sertifikatas galioja.

"Tie sertifikatai tikrai nėra amžini, o terminuoti. Įprastai jie galioja dvejus ar trejus metus", – neslėpė V.Žekonis.

Naudotis elektroniniu parašu nėra sudėtinga.

Pavyzdžiui, EGAS pildant prašymą skirti kurią nors ilgalaikę išmoką, reikia paspausti klavišą "Pasirašyti", pasirinkti elektroninio parašo sertifikatą, kurį turite, ir galiausiai suvesti PIN kodą, suteiktą elektroniniam parašui.

"Procedūra tikrai nesudėtinga. Tačiau visada reikia perskaityti, ką pasirašote, nes elektroninis parašas turi juridinę galią", – įspėjo V.Žekonis.

Pakaks vieno vizito

"Sodros" klientų laukia dar viena naujovė – elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai.

Šiuo metu dar yra išduodami ir popieriniai tokie dokumentai, tačiau nuo liepos 1 d. jų visai nebeliks.

Anot "Sodros" Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos Daivos Dabravalskienės, nedarbingumo pažymėjimus perkėlus į elektroninę erdvę, susirgusiems žmonėms pakaks tik vieno vizito pas gydytoją ir nebereikės varstyti "Sodros" durų.

Iki šiol susirgęs žmogus, norėdamas gauti nedarbingumo pažymėjimą, eidavo pas gydytoją. Jis nustatydavo ligą ir suteikdavo teisę žmogui neiti į darbą.

Pasveikęs pilietis vėl turėjo eiti pas gydytoją, kad šis nutrauktų nedarbingumo laikotarpį.

Gavęs pažymą apie ligą darbuotojas turėdavo kreiptis į darbdavį, kad jis suskaičiuotų ligos pašalpą už dvi dienas.

Su dokumentais žmogus buvo priverstas kulniuoti į "Sodrą", čia pateikti nedarbingumo pažymėjimą ir užpildyti prašymą gauti ligos pašalpą.

Atsisakė popierizmo

"Dabar, kai žmogus ateina pas gydytoją, kuris išrašo nedarbingumo pažymėjimą, informacija apie jį iškart įkeliama į elektroninę sistemą. Pažymėjimą mato ir darbdavys, todėl gali apskaičiuoti dviejų ligos dienų pašalpą. Nuo šiol vadinamieji biuleteniai yra terminuoti. Kai nedarbingumo pažymėjimas baigiasi ir žmogus grįžta į darbą, jis prašymą gauti ligos pašalpą gali pateikti EGAS. Todėl nebereikės eiti į "Sodrą", nes nereikia atnešti ir biuletenio", – aiškino D.Dabravalskienė.

Tačiau "Sodra" ir toliau priiminės popierinius žmonių prašymus skirti ligos pašalpą.

Direktoriaus pavaduotojos teigimu, jau visos uostamiesčio medicinos įstaigos su "Sodra" yra pasirašiusios sutartis teikti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus.

"Iš pradžių gydytojai, ypač vyresnio amžiaus, bijojo šios naujovės, bet dabar jau įprato. Palengvėjo, nes reikia sutvarkyti mažiau popierių", – naujovės naudą įvardijo D.Dabravalskienė.