Pradėjo tyrimą

Policijoje gautas vienos Klaipėdoje veikiančios bendrovės atsakingų asmenų pareiškimas apie sukčiavimo atvejį.

Nuo apgavikų nukentėjusi įmonė prarado 192 224 eurus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto.

Už tokį nusikaltimą įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Šį kartą sukčiai panaudojo jau ne kartą išbandytą apgavystės schemą. Klaipėdoje ne viena įmonė nukentėjo, kai buhalteriai gavo pranešimą apie tai, kad tiekėjai pakeitė savo rekvizitus, o sykiu – ir banko sąskaitos numerį.

Kadangi laiške būna labai panašiai sukurti realios įmonės logotipai, o elektroninio laiško adresas nuo tikrojo tiekėjo adreso skiriasi sunkiai pastebima detale, buhalteriai nepastebi apgavystės ir už realiai atliktą paslaugą arba prekes perveda stambią pinigų sumą.

Paprastai apgavystė pastebima ne iškart, o tik po mėnesio ar daugiau.

Kartą paaiškėjo, jog apgavystę sugalvojo ir įvykdė realiai su nukentėjusia įmone verslo santykiais susijusios įmonės atstovas.

Veikia sukčių gaujos

Pirmadienį pareiškimą parašę įmonės atstovai nurodė, kad apgavystė įvykdyta tarp balandžio 5-osios ir gegužės 9 dienos. Pinigai pervesti už užsienyje bendrovės įsigytą įrangą.

Dažniausiai atsiskaitymo nesulaukę tikrieji tiekėjai pradeda reikalauti pinigų, tuo labai nustebindami anksčiau apgautą buhalterę.

Tik labai atidžiai tikrinant paaiškėja, kur slypėjo klasta.

Kol kas sunku atsakyti, ar nukentėjusi nuo sukčių įmonė turi bent menkiausią šansą atgauti pinigus.

Galima spėti, kad susirašinėjimas vyko per kelis serverius ir elektroninių laiškų siuntėjų nebus įmanoma nustatyti, juo labiau patraukti atsakomybėn.

Negaili patarimų

Uostamiesčio Kriminalinės policijos pareigūnai dalijosi ir sėkmės atvejais. Kartą paaiškėjo, jog apgavystę sugalvojo ir įvykdė realiai su nukentėjusia įmone verslo santykiais susijusios įmonės atstovas.

Jis siuntė melagingus laiškus iš savo darbdavio serverių. Apgavystė slypėjo tame, kad pinigai nukeliavo ne į įmonės, o nesąžiningo darbuotojo banko sąskaitą.

Kalbėdami apie būtinybę apsisaugoti nuo panašių suktybių, pareigūnai pataria prieš pervedant didesnes sumas į kitų įstaigų sąskaitas atidžiai tikrinti pateikiamą pinigų gavėjo informaciją.

Vertėtų įsitikinti, kad tai tikrai ta bendrovė, su kuria turima teisėtų ryšių.