Neringoje – skandalas dėl suniokoto kopagūbrio. Alksnynės kraštovaizdžio draustinyje sunkiasvorė technika negailestingai išvažinėjo nerijos didįjį kopagūbrį.

Susirūpino kopagūbriu

Vakar Alksnynės kraštovaizdžio draustinyje lankėsi Neringos savivaldybės mero patarėjų grupė gamtosaugos, miškininkystės klausimais, kuri vertino kopagūbrio būklę. Teigiama, kad Neringos savivaldybė ne kartą kreipėsi į įvairias valstybės institucijas bandydama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijos miškų, krantų tvarkymo problemas. Tikinama, kad dėl blogai organizuojamų tvarkymo darbų šį pavasarį unikalus gamtos kampelis ir vėl pasitiko sudarkytas.

Savivaldybė kritikuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, kad ši, organizuodama miško kirtimą, pamiršta apie išskirtinį gamtinį ir kultūrinį Kuršių nerijos kraštovaizdį bei jį sudarančių elementų trapumą.

Kalti kirtėjai

Problemas esą paaštrina nenukirsto miško aukcionus laimintys didžiausią kainą pasiūlę rangovai, anot specialistų, dirbantys pigiausiai. Po Kuršių nerijos miškus esą važinėja 30 tonų ir daugiau sverianti, lengviems smėlio gruntams nepritaikyta, technika.

„Miško ruošos darbams turi būti naudojama tokia technika, kuri nežalotų jautrios Kuršių nerijos gamtos. Tokių problemų kaip dabar, dirbant girininkijų brigadoms, nebūdavo. Tuomet buvo naudojama nedidelė, mažo galingumo technika“, – teigė mero visuomeninis patarėjas Regimantas Drungilas.

Trečiadienį padėtį vertino Valstybinių miškų kontrolės specialistas. Apie susidariusią situaciją Neringos savivaldybė informuos Aplinkos ministeriją.

Kritika perdėta?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas šią situaciją vertina paprasčiau. Jis teigia, kad išvažinėtas tik miško keliukas, o ne kopagūbris. Esą technika, kuri tvarkė miškus, įspaudė vėžes miško keliuke.

„2011 metų pabaigoje buvo atliekami miško tvarkymo darbai, kurie daugiausia buvo susiję su miško kirtimu, siekiant įrengti numatytas priešgaisrines juostas. Sutartyje su rangovais yra įrašyta papildoma sąlyga, kad, baigus miško kirtimo ir išvežimo darbus, keliukai turi būti atstatyti į buvusią pradinę būklę. Rangovai apie tai informuoti, jie tai padarys, bet šiandien dar negali užlyginti tų nelygumų, nes tebėra įšalęs gruntas. Reikia pripažinti, kad daugybę metų Kuršių nerijos miškai buvo gana apleisti priešgaisriniu atžvilgiu, naujas kolektyvas ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau sulaukiame kritikos iš buvusių darbuotojų“, – ginasi T.Tukačiauskas.