Uždirbti pinigų užsienyje tikėjęsis klaipėdietis manė, kad apsidraudė nuo apgavystės sudaręs dėl įdarbinimo sutartį. Tačiau iš Jungtinės Karalystės vaikinas grįžo tuščiomis.

Nepasitiko ir neįdarbino

Klaipėdos apskrities policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų biuro (ENTB) pareigūnai aiškinasi, ar 21 metų klaipėdietis buvo apgautas darbą užsienyje žadėjusios bendrovės.

Kovo 12 d. Nidos gatvėje gyvenantis vaikinas sudarė sutartį su viena bendrove dėl įdarbinimo užsienyje.

Po penkių dienų nuvykęs į Jungtinę Karalystę nesulaukė asmens, kuris jį turėjo pasitikti. Vaikinas tikino, kad žadėtojo darbo jam niekas nesuteikė.

Grįžęs į Klaipėdą jaunuolis kreipėsi į policiją ir pranešė be reikalo sumokėjęs 800 litų ir 201 svarą.

Daugiau pareigų nei teisių

Konkretaus tyrimo nekomentavęs Klaipėdos ENTB viršininkas Tomas Balčius teigė, kad, priėmus įstatymą, draudžiantį imti mokestį už įdarbinimą, pinigai imami už kitas paslaugas.

Neretai bendrovių klientai pasirašo sutartis atidžiai jų neperskaitę.

Tipinėse sutartyse dažniausiai nurodoma, kad suteikiamos ne įdarbinimo, o konsultavimo, dokumentų įforminimo, duomenų pateikimo galimiems darbdaviams ar kelionės paslaugos.

„Dažniausiai tose sutartyse didžiąją teksto dalį sudaro kliento pareigos, o ne paslaugos teikėjo įsipareigojimai. Jeigu žmogų tenkina tokie dalykai, tai yra jo bėdos. Mūsų žmonės vis dar nėra atidūs ir skuba pasirašyti dokumentus neįsigilinę, kas juose rašoma. Dažnai klientai sumoka kur kas didesnius pinigus, nei yra verta paslauga. Tačiau kiekvienas pats atsakingas už savo parašą. Praktika byloja, kad atsiimti iš tokių bendrovių sumokėtus pinigus yra nerealu, kadangi tuos menkus sutartyse išvardytus įsipareigojimus jos būna įvykdžiusios“, – teigė T.Balčius.

Atsakingas tik pats

Aptardamas atvejus, kai žmonės ketina per Lietuvoje veikiančias bendroves gauti darbo užsienyje, pareigūnas paragino ne tik atidžiai skaityti sutartis, bet ir nebijoti reikalauti, kad žodžiu išsakomi pažadai būtų užfiksuoti ir raštu.

Tik tada atsirastų teisinis pagrindas reikalauti jų įvykdymo.

Raštu turi būti aptarti ir tie atvejai, kai žmogus negauna žadėto darbo ar pasiūlytasis neatitinka jo lūkesčių.

Pareigūnas patarė abejonių keliančią sutartį parodyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, klausiant, ar tokia sutartis neprieštarauja vartotojo interesams.

Tačiau šios įstaigos atstovas Vitas Ūsas tikino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliota nagrinėti asmenų skundų dėl nesuteiktų įdarbinimo paslaugų.

Pasak tarnybos atstovo, tai turėtų daryti policija, Darbo birža ar Darbo inspekcija.