Bendrovės teigimu, laivą maždaug 38 metrų gylyje rado Nyderlandų giluminių tyrimų bendrovės „Fugro“ geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.

„Ignitis renewables“ atstovas sako, jog laivas dabartinėse duomenų bazėse nebuvo užfiksuotas, apie jį pranešta institucijoms.

„Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas“, – pranešime teigė įmonės komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Nuskendęs laivas yra apie 70 metrų ilgio ir apie 6 metrų aukščio, daugiau duomenų apie jį bus gauta po papildomų istorinių ir povandeninių archeologinių tyrimų. Tikimasi, kad ši informacija bus vertingi šalies mokslo bendruomenei, istorikams.

Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė sako, kad vėliau bus sprendžiama, ar laivą priskirti kultūros vertybėms.

„KPD planuoja minėtą laivą įrašyti į nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių. Paaiškėjus laivo datavimui, bus sprendžiama dėl jo įregistravimo į Kultūros vertybių registrą“, – pranešime sakė A. Kuriolienė.

Departamento duomenimis, šiuo metu Kultūros vertybių registre yra 19 nuskendusių laivų vietų Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje.

Klaipėdos universiteto archeologė, povandeninio paveldo ekspertė Elena Pranckėnaitė sako, jog toks radinys itin įdomus ne tik povandeninės archeologijos specialistams, paveldosaugininkams, bet ir istorikams, tyrinėjantiems Baltijos jūros laivybą. Todėl šį laivą būtina išsaugoti ir atlikti tolesnius tyrimus jo identifikavimui.

„Ignitis renewables“ teigia, kad apie 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vėjo parkui, taip išsamiai dar niekada nebuvo tirtas.

Atliekant jūros dugno tyrimus „Ignitis renewables“ taip pat bendradarbiauja su britų „Venterra Group“ specifinių inžinerinių projektų konsultantais „Gavin & Doherty Geosolutions“ bei Lietuvos įmone „Geobaltic“.

Pirmąjį vėjo parką jūroje „Ignitis renewables“ vystys kartus su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija  „Ocean Winds“.