Solidarios skolininkės

Lapkričio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tranzitinio krovinio pervežimo byloje po 9 metų ginče tarp verslo ir muitininkų kaltininkais pripažino vežėją.

2015 m. spalį bendrovė „Transfina“ iš Klaipėdos uosto į Latviją nugabeno tris konteinerius su tabako žaliava. Į Klaipėdos uostą konteineriai buvo atkeliavę iš Jungtinių Arabų Emyratų.

Tai padaryti ją kaip krovinio vežėją paprašė kita Klaipėdos transportavimo ir krovinių ekspedijavimo bendrovė „Arijus“.

„Transfina“ tikino, kad visus krovinio formalumus tvarkiusi bendrovė „Arijus“, ji tik atlikusi jų pervežimą į Latviją.

Po krovinio pervežimo iš Klaipėdos uosto į Latviją Klaipėdos teritorinė muitinė beveik po ketverių metų, tiksliau 2019 m. gegužę pateikė sprendimus, kad už krovinį nebuvę sumokėti mokesčiai.

Muitininkams kilo įtarimų, kad tranzitu gabentos prekės likusios ES ribose. Tokiu atveju už prekes būtų buvę išvengta daugybės mokesčių.

Abiem bendrovėms buvo pripažintos nesumokėtos muitinės mokestinės prievolės, jos įvardintos kaip solidarios skolininkės muitinei, nustatyti ir tam tikri delspinigiai.

Neišvežtos žaliavos?

Pastaruoju metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo analizuojama byla pagal vežėjų bendrovės „Transfina“ skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų.

Ji tikino, kad krovinį gabeno ES viduje – iš Lietuvos į Latviją ir nebuvusi atsakinga už tolesnį krovinio kelią iš Latvijos į Kazachstaną.

Su tranzitu susijęs procesas: pradingę konteineriai, suklastotas antspaudas, elektroniniu būdu be muitinės kontrolės vykdyta procedūra.

Teigta, kad bendrovė „Transfina“ tiksliai vykdžiusi užsakovo bendrovės „Arijus“ nurodymą nugabenti konteinerius į konkrečią vietą Latvijoje Rėzeknėje. Tai, kad ji tai padarė, neva patvirtinantys kelionės lapai ir Latvijos kelių vinjetės.

Lietuvos muitininkai abejojo, ar kaip tranzitas gabentos prekės neliko Lietuvoje ar Latvijoje, nes apie jų tolesnį išvežimą į trečiąją šalį geležinkeliais Latvijos muitininkai neturėję jokių duomenų.

„Transfina“ kėlė versiją, kad jie galėjo ir nežinoti, nes ieškoję konteinerių, o prekės iš konteinerių Latvijoje galėjusios būti perkrautos į kitas transporto priemones ir išgabentos į Kazachstaną.

„Transfina“ taip pat suabejojo, kodėl konteinerių dingimą su tabaku Latvijoje tiria Lietuvos muitinė, nors tokį tyrimą turintys vykdyti Latvijos muitininkai. Iškelta prielaida, kad Lietuvos muitininkai tyrimą galėję vykdyti tokiu atveju, jei būtų įrodymų, kad prekės likusios Lietuvoje. Kokių nors įrodymų apie tai Lietuvos muitininkai nepateikę, jie vadovavęsi tuo, kad Latvijos muitininkai tikino nieko nežinantys apie pas juos atgabentus konteinerius su tabaku.

Klastotė, kaltinimas muitininkams

Ginče tarp muitinės ir konteinerių gabentojų Lietuvos muitininkai teigė laikęsi aiškių Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatų. Jei tranzito prekių siuntos nebuvo pateiktos muitinei, atsirandanti skolos mokėjimo jai prievolė.

Klaipėdos uosto Malkų įlankos muitinės poste tabako žaliava konteineriuose buvusi deklaruota. Į Latviją nugabenti konteineriai ir dokumentai turėję būti pateikti Latvijos muitinės kuriame nors iš postų. Tai neva nebuvę padaryta.

Vėliau paaiškėjo, kad, kaip tikino Lietuvos muitinė pagal duomenis, gautus iš Latvijos muitininkų, ant dokumentų buvęs uždėtas neva suklastotas spaudas, o tranzito procedūra buvusi užbaigta elektroniniu būdu be muitinės kontrolės.

Atlikę papildomą tyrimą Latvijos muitininkai konstatavo, kad nebuvo žinoma, kur yra trys konteineriai su tabaku.

Prekes į Latviją gabenę verslininkai svarstė, kad Latvijos muitinė neturėjusi įgaliojimų savarankiškai konstatuoti dokumentų klastojimo fakto ar remdamasi vien prielaidomis daryti išvadas, jog tranzito procedūros užbaigimas buvęs neteisėtas.

Kaip teigė „Transfinos“ atstovai, Latvijos muitinei buvo žinoma apie pas juos atgabentus konteinerius. Nurodyta, kad Latvijos muitinė esanti šios istorijos kaltininkė, nes neva neteisingai suvedusi duomenis į bendrą ES muitinės sistemą, dėl ko vežėjams atsiradusios skolos prievolės. Verslui už tabaką trijuose konteineriuose susidariusi per 50 tūkst. eurų solidari mokesčių skola, kurią sudarė baudos, delspinigiai ir pridėtinės vertės mokestis.

Neįvykdyta tranzito procedūra

Pradžioje Vilniaus apygardos teismas (2023 m. liepos 17 d.), po to ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2024 m. lapkričio 20 d.) laikėsi nuostatos, kad Lietuvos muitininkai šioje istorijoje yra teisūs, vadovavosi ES muitinės kodeksu.

Nurodyta, kad nei „Arijus“, nei „Transfina“ nepateikė jokio patvirtinimo, kad konteineriai su tabaku buvo deklaruoti Latvijos muitinės kuriame nors iš postų arba fiziškai buvo išvežti iš ES muitų teritorijos, tarkim, į Kazachstaną.

Pripažinta, kad ginčas kilęs iš esmės tik dėl to, kad tinkamai nebuvusi įvykdyta muitinės tranzito procedūra. Konteineriai su tabaku bei tranzito dokumentais turėję būti pristatyti į Latvijos muitinės postą. Kai tai nebuvo padaryta, sekė išvada, kad muitinės procedūra nebuvusi užbaigta.

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad šioje istorijoje teisūs muitininkai, o ne tranzitinio krovinio iš Klaipėdos uosto vežėjai.