Nuo sovietmečio sugrūsti į akmeniniais maišais pravardžiuojamus kiemus ratuoti klaipėdiečiai iki šiol priversti nervintis dėl vietos mašinoms stokos. Visi mėginimai plėsti aikšteles buvo nevaisingi. Miesto valdžios žmonės įsitikinę, kad Klaipėdos veidą įmanoma pakeisti per dešimtmetį.

Naujovėms reikia sutarimo

Architektas Algirdas Sviderskas tikina, kad techniškai net pačiuose ankščiausiuose miesto kiemuose galima išplėsti automobilių aikšteles.

Tačiau daugeliu atvejų kliūtimi tampa du pagrindiniai dalykai – lėšos ir nuosavybės klausimas.

Pasak architekto, kur kas paprasčiau būtų pertvarkyti municipaliniams namams priklausančias aikšteles. Tokiu būdu būtų galima tvarkyti ištisus kvartalus.

"Savivaldybės kabinetų stalčiuose guli patvirtinti detalieji planai, bet jų niekas neįgyvendina dėl tokio paprasto dalyko, kaip lėšų trūkumas. Klaipėdoje daugeliui kvartalų yra parengti planai, kur be visų kitų klausimų aptariamas ir automobilių aikštelių išplėtimas. Tad teisinė pusė lyg ir aptarta. Tačiau, jeigu gyventojai prieštaraus tokių planų įgyvendinimui, jie įstrigs, – svarstė architektas.

Kitas dalykas, jeigu daugiabučio namo gyventojai norėtų plėsti aikštelę namui priklausančioje žemėje.

Tada reikėtų spręsti nuosavybės klausimą, nes savo iniciatyva ir pinigais padidinę aikštelę žmonės nebūtų tikri, kad joje nestatys automobilių kiti klaipėdiečiai.

Nėra kaip įteisinti šios nuosavybės konkrečiam asmeniui.

Kita vertus, kaip ir kitais bendro būvio klausimais, aikštelių poreikį gali sužlugdyti paprasčiausias kaimynų nesutarimas šiuo klausimu.

Architektų fantazija – brangi

Įrengti didelių namų apsuptame kieme kelias ar net keliolika papildomų vietų mašinoms tėra tik šioks toks palengvinimas gyventojams, bet ne esminis problemos sprendimas.

Įmanomi esminiai pertvarkymai, bet tai kainuoja tokius pinigus, kuriuos nežinia kur gauti.

Architektas yra parengęs kelis projektus Žardininkų gatvės kvartalo penkiaaukščių namų kiemams.

Jie leistų radikaliai išspręsti seną problemą, bet tokiu atveju tektų iškeldinti pirmųjų aukštų, kurių langai nukreipti į kiemą, gyventojus, o tai reiškia, kad būtų didelės išlaidos.

Iš pirmųjų aukštų gyventojai galėtų būti iškeldinti į pastogėse įrengtus būstus. Tokiuose namuose būtų įrengti liftai.

Pagal tokį projektą, visas toks kiemas būtų uždengtas iki antrojo aukšto grindų, todėl pirmasis aukštas atsidurtų po stogu. Pastogėje būtų įrengta patogi automobilių aikštelė, kurioje tilptų iki 100 automobilių.

Ant šios aikštelės stogo atsirastų saugi žmonėms poilsio zona su vaikų žaidimo vietomis bei suaugusiųjų atsipalaidavimo zonomis.

"Visa tai nubraižyti – nesudėtinga. Bet kaip tai įgyvendinti, sunku įsivaizduoti vien dėl to, kad tai tikrai nemažai kainuotų, – teigė A.Sviderskas.

Svajones žlugdė kliuviniai

Klaipėdoje būta atvejų, kai gyventojai patys mėgino įveikti biurokratines kliūtis ir pasididinti kiemuose esančias aikšteles. Būta tokių kaimynų, kurie nesusitarė tarpusavyje.

Miesto savivaldybės darbuotojai tikino, kad tokie bandymai baigėsi, kai žmonės sužinojo, kiek tai jiems kainuos.

Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio vadovas Algis Gaižutis prisiminė kelis atvejus, kai gyventojai be leidimų užpylė skalda vejas ar įrengė įvažas ant vaikų žaidimo bei sporto aikštelių.

Tačiau visa tai buvo neteisėta ir tik iš dalies palengvino klaipėdiečių dalią, bet problemos neišsprendė.

Vieno namo gyventojai, aktyviai siekę ir net pasiryžę mokėti savo pinigus už aikštelės išplėtimą, po poros metų valdininkų slenksčių mynimo nuleido rankas.

Šį atvejį prisimena Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Pasak jo, klaipėdiečiai susidūrė su situacija, kai iš Nacionalinės žemės tarnybos sužinojo, jog neišsinuomoję aikštelės ploto namo gyventojai negalėtų jos įregistruoti kaip savo turto, tad ji taptų visų arba niekieno.

Kitas daugiabučio namo gyventojus nuvylęs dalykas – kad už sunaikintą pievelę jiems būtų reikėję sumokėti kelias dešimtis tūkstančių litų kompensaciją.

Tiesa, L.Dūda įsitikinęs, kad šį reikalą buvo galima išspręsti kitaip – žmonės būtų galėję pasodinti medelių kitur.

"Jie norėjo padaryti pradžią, o įgyvendinti jų svajones būtų reikėję mums. Tuo metu tokios galimybės nebuvo", – prisiminė valdininkas.

Tačiau tąkart klaipėdiečių kantrybė trūko, užvaikyti valdininkų jie numojo ranka ir net nepradėjo derybų dėl aikštelės sutvarkymo.

Dabar viltis be pykčio ir nervų pasistatyti netoli namų mašiną jiems vėl sužibo.

Šie klaipėdiečiai vėl gali pretenduoti, kad jų planas būtų įgyvendintas, galbūt jis būtų įtrauktas į ateities planus.

L.Dūda pasakojo, kad mūsų mieste kai kurie daugiabučių namų gyventojai nuomoja sklypą, kuriame yra įsirengę erdvias aikšteles.

Valymo pinigai – atnaujinimui

Šiemet miesto taryba pakoregavo miesto švaros ir tvarkos taisykles ir priėmė sprendimą, kad gyventojai prižiūrės patys namams priskirtas teritorijas.

Savivaldybė prisiėmė atsakomybę tvarkyti kiemų asfalto bei šaligatvių dangą, apšvietimą, genėti ir prižiūrėti medžius bei plėsti automobilių stovėjimo vietas.

Klaipėdos tarybos kolegija pritarė programai, pagal kurią visus šiuos darbus ketinama atlikti už pinigus, kurie buvo anksčiau skiriami kiemų šlavimui, šienavimui bei sniego valymui.

Per metus tam turėtų tekti po 725 tūkst. eurų.

L.Dūda patikino, kad šviesus rytojus, kai daugiabučių namų kiemuose prasidės darbai, išauš nuo sausio 1-osios.

"Daugeliui miesto teritorijų jau yra parengti detalieji planai, bet tai yra tik potencinės galimybės, ką ten galima padaryti. Kiemo dangų ar pasenusių šaligatvių atnaujinimui techninių projektų nereikia. Pakaks surašyti defektinius aktus. Tokių projektų reikės norint įrengti kiemų apšvietimą bei praplėsti automobilių aikšteles. Tai iš tų pačių pinigų rengs savivaldybė", – patikino Miesto ūkio departamento direktorius.

Projektas paprastai kainuoja nuo dviejų iki septynių procentų statybos darbų.

Ragina turėti kantrybės

Jau dabar aišku, kad bus konkurencija, kuriuos kiemus atnaujinti pirmiausia. Pasak L.Dūdos, 50 proc. lėšų tam skirs bendruomenės.

Jos pačios turės svarstyti, balsuoti, kam skirti pinigus. Yra seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai. Ar pinigai bus panaudoti automobilių aikštelėms ar vaikų žaidimo vietoms įrengti, spręs būtent gyventojai.

Kitus 50 proc. skirs savivaldybė pagal gyventojų poreikius bei vizualiai nustatytą šaligatvių, įvažų ir kiemų dangų nusidėvėjimo lygį.

Jau dabar aišku, kad išvarginti nepatogaus gyvenimo sovietinės architektūros mieste žmonės gali susipriešinti siekdami kaip galima greičiau sutvarkyti savo kiemus.

"Manau, turėtų nugalėti sveikas protas. Reikia kuo mažiau ambicijų ir kuo daugiau kantrybės. Žmonės turi suprasti: jei nebūtų tokių pasikeitimų, būtume ir toliau taip gyvenę, kaip iki šiol. Geriau pakentėti vienus, kitus metus nebandant prieštarauti prieš darbus kaimyniniame kieme, – svarstė L.Dūda. – Esu optimistas ir noriu garsiai pasakyti – Klaipėda pradės gražėti jau nuo kitų metų."

Naują veidą Klaipėda turėtų įgauti per artimiausią dešimtmetį. Per tą laiką vien kiemams tvarkyti mieste bus skirta 7,25 mln. eurų.

Kartu ketinama sutvarkyti "chruščioviniais" namais užstatytą miesto teritoriją nuo Kauno gatvės iki Danės upės.

Šiai teritorijai numatoma skirti papildomų pinigų. Tokia programa turėtų būti įgyvendinta iki 2022 m.