Visų užmiršti pasijutę uostamiesčio pensininkai užsimojo paduoti Lietuvos valstybę į teismą. Jie jau kreipėsi į europarlamentarus, prašydami skųsti šalį Europos Sąjungos žmogaus teisių institucijoms ir Strasbūro teismui.

Visi užmiršo senolius

Toks kreipimasis buvo pristatytas pirmadienį vykusiame miesto pensininkų susirinkime.

Pasak Klaipėdos jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos (KJPŽB) pirmininkės Aldonos Marijos Gedvilienės, senjorus papiktino Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengta nevyriausybinių organizacijų programa.

Parengtuose dokumentuose daugiausia dėmesio skiriama rizikos grupės vaikams ir jaunimui, tačiau neužsimenama apie pensininkus.

Bendrijos atstovai sakėsi norintys atkreipti dėmesį į pagyvenusių žmonių bendrijų veiklos slopinimą ir valdininkų politiką skirstant pensijas.

"Tautinės mažumos turi visas sąlygas savo veiklai, o mes savo tėvynėje esame diskriminuojami" – senjorų organizacijų padėtį pristatė A.M.Gedvilienė.

Moteris pabrėžė, kad pagyvenusiuosius Klaipėdoje remia tik kavinė "Troba", o pastarosiomis dienomis pavyko sulaukti pagalbos iš asociacijos "Mano miestas Klaipėda".

"Visi kiti užsimerkia prieš mūsų bėdas", –  skundėsi A.M.Gedvilienė.

Jaučiasi tarsi benamiai

Pagyvenusių žmonių bendrijos pirmininkė pasakojo, kad uostamiestyje jau kurį laiką bandoma įkurti pensininkų centrą, tačiau idėjos iniciatoriai nejaučia palaikymo.
KJPŽB nariai kreipėsi ir į Klaipėdos savivaldybę, ir į Seimo narius, tačiau atsakymo nesulaukė, todėl dabar mato vienintelę išeitį – procesą Strasbūro teisme.

Pensininkų atstovė teigė, jog šiuo metu uostamiesčio pagyvenusieji jaučiasi tarsi benamiai ir negali prisišaukti pagalbos.

Nustebino reakcija

Klaipėdos mero pavaduotoją Vytautą Čepą nustebino tokia ūmi KJPŽB reakcija. Vicemeras tikino jokių prašymų dėl pensininkų centro įkūrimo negavęs, užfiksuotas tik prašymas patalpoms gauti.

"Žinote, šie žmonės visko prirašo, sunku visus jų laikraštukus ir perskaityti, tačiau visuomet stengiamės reaguoti į prašymus", – užtikrino V.Čepas.

Į pastarąjį prašymą buvo atsižvelgta, ir jau prieš porą mėnesių skirtos 80 kv. m patalpos Žvejų kultūros rūmuose. Jos nieko nekainuoja, tereikia susimokėti už suvartotą elektrą.

"Sutinku, kad ši socialinė grupė yra užmiršta, tačiau ne tiek savivaldybės, kiek valstybės", – pastebėjo V.Čepas.

Pensininkų centro įkūrimas yra sudėtinga procedūra, reikia ne tik rasti patalpas, tačiau ir ieškoti rėmėjų, kurie padėtų jas išlaikyti, taip pat skirti lėšų ir iš miesto savivaldybės biudžeto.

"Siekiant įgyvendinti planus, nebūtina iš karto imtis drastiškų veiksmų", – poziciją dėstė V.Čepas.

Pašnekovas pastebėjo, kad uostamiestyje yra vietų, kur pensininkai gali susirinkti, minėjo ir mišraus pagyvenusių žmonių choro veiklą.

"Šiems žmonėms dėmesio nepakanka visada, tačiau darome viską, ką galime", – patikino V.Čepas.