Strasbūro teismui Lietuvą apskųsti panorusi Klaipėdos pensininkų organizacijos pirmininkė pati atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Aštrios kritikos valdžiai pažerti nevengianti karinga moteris susilaukė priekaištų iš savo pačios įkurtos organizacijos narių, kurie ėmėsi svarstyti jos perrinkimo galimybę.

Įžvelgė senolių diskriminaciją

Dar sausio pabaigoje Klaipėdos junginės pagyvenusių žmonių bendrijos (KJPŽB) susirinkime pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė pristatė kreipimąsi į europarlamentarus.

Dokumente pažymėta, kad uostamiesčio pensininkai nebegali ilgiau kentėti visuotinės diskriminacijos ir ketina Lietuvą skųsti Strasbūro teismui.

Kreipimesi teigiama, kad pagyvenusieji kenčia visišką jų gyvybinių reikalų ignoravimą bei pačią žiauriausią diskriminaciją, valdžia raginama kuo skubiau grąžinti prieš krizę sumažintų pensijų dalį ir įkurti pensininkų centrą.

"Tautinės mažumos turi savo centrus bei paramą, o mes savo šalyje esame visuotinai užmiršti", – dėstė KJPŽB pirmininkė.

Drastiškas bendrijos sprendimas pateko į žiniasklaidą ir sukėlė miesto valdžios nusistebėjimą.

"Pirmininkė dažnai kreipiasi, reikalauja patalpų ir paramos, tačiau jokių dokumentų mes nesame gavę. Reikia daryti viską laikantis nustatytos tvarkos", – tvirtino Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas.

Kai bendrijos pirmininkė pristatė planus kreiptis į Strasbūro teismą, nes bendrijai neskiriama patalpų, jai buvo paaiškinta, kad pirmiausia reikėtų pateikti prašymą.

Tačiau iki šiol jokių dokumentų negauta.

Kreipimasis – gėda?

Paaiškėjo, kad aršiai pensininkų teises ginti linkusi A.M.Gedvilienė bendrijos vardu kalba nežinodama visų jos narių nuomonės kreipimosi į teismą klausimu.

"Tas dokumentas buvo pristatytas kaip faktas, bandžiau prieštarauti, išdėstyti savo nuomonę, tačiau pirmininkė nesiklausė. Tokie pareiškimai – gėda mūsų bendrijai", – aiškino KJPŽB narė D. B., nenorėjusi, kad jos pavardė būtų skelbiama.

Tokie kaltinimai bendrijos pirmininkei pasirodė nepagrįsti, mat susirinkime buvo organizuotas balsavimas, kurio metu, anot A.M.Gedvilienės, sulaukta beveik absoliutaus narių pritarimo.

"Du buvo prieš, vienas susilaikė, visi kiti nariai tylėjo, o tai aš suprantu kaip pritarimą", – konstatavo bendrijos vadovė.

Šokdina valdininkus

Su gyventojais daug dirbančiam V.Čepui dažnai tenka išgirsti aštrios A.M.Gedvilienės kritikos ne tik savivaldybės, bet ir visos valstybės atžvilgiu.

Vis dėlto mero pavaduotojas nėra linkęs tokiu pat tonu kalbėti su pirmininke.

"Žinote, kur daug moterų, ten dažnai atsiranda daug problemų, kurios vyrams sunkiai suprantamos. Manau, kad problema yra jos aktyvumas ir siekis viską padaryti labai greitai, o tai neįmanoma nei teoriškai, nei praktiškai", – paaiškino vicemeras.

V.Čepas patikino suprantantis, jog pagyvenusieji jaučiasi užmiršti, jiems trūksta finansavimo, tačiau tokia situacija yra visoje Lietuvoje, pinigų trūksta daugeliui socialinių grupių.

Mero pavaduotojas ragino bendrijos pirmininkę ir narius pačius ieškotis rėmėjų bei galimybių plėstis.

"Negaliu juk aš lakstyti po miestą su ištiesta ranka, nors ir tenka tai daryti dažnai – kalbėti su verslininkais, prašyti paramos pensininkams. Paskui susizgrimbu, kad tai nėra mano darbas", – aiškino V.Čepas.

Liepė naudotis kompiuteriais

Bendrijos narė D. B. prisiminė ir daugiau konfliktinių atvejų.

Jos nuomone, ilgiau nariai kentėti nebegali, tačiau nežino, ko griebtis – esą pirmininkė nenori svarstyti kompromisų.

Kas savaitę bendrija rengia susirinkimus, kurių metu aptaria bendrijos nariams rūpimus klausimus, ateities planus, kviečiasi svečių.
D. B. piktinosi, esą pastaruoju metu į susirinkimus yra kviečiami tik pirmininkės numylėtiniai, kurių tėra vos keletas.

"Anksčiau mus informuodavo trumposiomis žinutėmis, bet visai neseniai pirmininkė informavo daugiau to nedarysianti, nes jai per brangu, ir liepė mums naudotis internetu", – pasakojo moteris.

Ji taip pat pastebėjo, kad daugelis bendrijos narių neturi nei kompiuterių, nei moka jais naudotis.
KJPŽB pirmininkė neneigia apie susirinkimus informuojanti tik kai kuriuos bendrijos narius, nes kitiems pranešti nematanti prasmės.

"Aktyvių narių nėra daug, informuoju tik tuos, kuriuos domina susitikimo metu svarstomas klausimas", – atkirto A.M.Gedvilienė.

Pagalba tarsi nereikalinga

Bendrijos pirmininkė neslėpė, kad kartais būna suirzusi, tačiau taip nutinka tik todėl, kad visi bendrijos darbai gula ant jos vienos pečių.

"Sunku prisikviesti pagalbos, todėl viską tenka atlikti pačiai. Gyvuojame jau beveik dvejus metus, tačiau yra tokių klubų, kurie nesugeba net savo atstovo išsirinkti, todėl tuos klubus turiu kuruoti aš. Be to, interneto svetainė, laikraštėlis, visi organizaciniai darbai, įvairios finansinės funkcijos gula ant mano pečių", – skundėsi pensininkų vedlė.

Tokie A.M.Gedvilienės žodžiai nustebino ir pensininką iš Palangos Vitoldą Čepulį.

Šiuo metu kurorte nėra pagyvenusių žmonių organizacijos, kuri vienytų ten gyvenančius pensininkus.

Todėl pastarieji ieško galimybių bendrauti su uostamiesčio pagyvenusių žmonių bendrija. Vis dėlto visi jų pasiūlymai prisidėti prie bendruomenės ar pagelbėti lieka tarsi neišgirsti.

"Kai pirmininkei paskambinu, tai ji vis sako, kad serga arba kad nieko neorganizuoja ir pagalbos nereikia. Mūsų jau yra šioks toks būrelis, tikrai galėtume padėti, norime įsitraukti į bendrijos veiklą. Nesunku mums ir iš Palangos atvažiuoti", – apgailestavo V.Čepulis.

Pensininkas pasakojo, jog po ilgų derybų buvo susitarta, kad būrelis aktyviausių kurorto pensininkų galės dalyvauti vakar vykusiame KJPŽB susirinkime, kur buvo aptartos pagyvenusių žmonių gyvenimo aktualijos bei diskutuota apie vietą Vydūno paminklui.

"Labai norėjome atvykti, žinojome, kad bus svarbių svečių, mums svarbus bendravimas", – aiškino V.Čepulis.

Nuo pat trečiadienio ryto vyras bandė susisiekti su bendrijos pirmininke, kad sužinotų tikslų susitikimo laiką, vietą bei pasiūlytų pagalbą, tačiau iki pat vakaro A.M.Gedvilienė palangiškiui neatsakė į skambučius.

Tai, kad vadovė ne visada linkusi bendradarbiauti, patvirtino ir D. B.

"Svarstėme galimybę rengti susirinkimą ir pakeisti pirmininkę, tačiau šiuo metu yra taip įsibauginusių narių, kad vargu ar tai pavyktų", – padėtį be išeities pristatė bendrijos narė.

Komentaras
Ričardas Diržys

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro valdybos pirmininkas, NVO ekspertas

Tai, kad bendrijos nariai kalba, skundžiasi ir kelia į viešumą problemą – vienas sprendimo būdų. Jokių sankcijų už tokius veiksmus pirmininkams nėra. Išeitys yra dvi: rengti neeilinį visuotinį susirinkimą ir balsavimo metu atstatydinti pirmininkę arba bandyti viską išspręsti taikiai, kalbėtis. Pastaroji išeitis labiau priimtina. Nušalinti pirmininką nesunku, tačiau rasti tinkamą kitą – nelengva. Pirmininko ir organizacijos narių nesutarimai yra dažna ir gerai pažįstama problema. Mums jau teko spręsti panašius klausimus. Visuomet reikia ieškoti kompromisų, kalbėtis. Teisiškai žiūrint, pirmininkas kalba visos organizacijos narių vardu, todėl sprendimus ar siūlymus jis turėtų aptarti su organizacijos nariais ir rasti bendrą sprendimą. Jeigu tokia komunikacija nevyksta, bendrijos nariai gali rinktis ir keisti organizacijos įstatus, kurie dažnai pakoreguoja ir teikiamų siūlymų ar sprendimų įsigaliojimą.