Griežto nurodymo nėra

Jau senokai pripratome, kad prekybos centruose kalėdiniai papuošimai ir eglutės atsiranda apie Vėlines.

Vienus toks ilgas švenčių laukimas nervina, jie tikina, kad pamiršome tradicijas Ilgėmis vadinamą laiką nuo Visų Šventųjų dienos iki Advento pabūti ramiai, o puošti savo namus tik prieš pat Kalėdas.

Kiti tikina, kad daugiau šviesos ir spalvingo laukimo negali būti per daug.

Dėl eglučių nupuošimo meto ginčų kur kas mažiau. Katalikams tai – sausio 6-oji, Trijų Karalių diena.

Stačiatikiai dažniausiai nupuošia eglutes po Senųjų Naujųjų metų sausio viduryje.

Tačiau griežto nurodymo, kada nuimti puošmenas, nėra.

Dar žiba girliandos

Kai kuriose Klaipėdos erdvėse, ypač uostamiesčio M. Mažvydo alėjoje, net paskutinę sausio dieną kai kurių verslininkų būstines puošė kalėdiniai atributai.

Labiausiai praeivių žvilgsnius traukia eglišakių girliandomis su ryškiaspalviais burbulais papuoštas pastatas prie M. Mažvydo alėjos ir Herkaus Manto gatvės susikirtimo.

Šioje alėjoje prie vienos maitinimo įstaigos stovi balti maišai, perrišti juostomis, primenančiomis Kalėdų Senelio dovanų atributus, su kalėdines puokštes primenančiais augalais.

Dar toliau vienos kavinės prieigos vilioja klientus šviečiančiomis girliandomis. Panašiai atrodo pušų šakos su blizgančiomis gelsvomis lemputėmis prie parduotuvės.

Dar šios savaitės pradžioje kitoje alėjos pusėje, arčiau pašto skyriaus, dviejų įstaigų patalpas dar puošė vienodos kalėdinės eglutės. Tiesa, savaitės viduryje susiprasta jas supakuoti iki kitų metų.

Nusipuoš per Grabnyčias

Pasirodo, jokios nuodėmės tokiame ilgame Kalėdų atributų laikyme nėra.

Religijos mokslų magistras klebonas Mindaugas Šlaustas teigė, kad bažnyčiose paprastai kalėdinės eglutės laikomos iki pat vasario 2-osios, kai minima Grabnyčių diena.

Nuolatinis įsupimas į šventes žmones vargina.

Ši šventė simbolizuoja Jėzaus paaukojimą ir jo motinos Marijos palaiminimą bažnyčioje. Pagal Mozės įstatymą, praėjus 40 dienų po gimimo tėvai Jėzų atnešė į Jeruzalės šventovę paaukoti ir pašvęsti jį Dievui.

Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės.

„Lietuvoje įsigalėjo naujas paprotys iškart po Trijų Karalių atsisveikinti su eglutėmis ir puošmenomis. Kadangi daugelis pasipuošia eglutes dar iki prasidedant Adventui, anksčiau jas ir nupuošia. Pagal tradiciją, bažnyčiose eglutės puošiamos Kūčių dieną, todėl jos laikomos iki vasario 2-osios. Tada nuimama ir prakartėlė. Mūsų Klaipėdos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje eglutė nupuošta truputį anksčiau, šios savaitės pradžioje“, – paaiškino M. Šlaustas.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vien šventimas vargina

M. Šlaustas pasakojo, kad net katalikiškuose kraštuose laikomasi skirtingų tradicijų.

Antai Ispanijoje eglutės papuošiamos gruodžio 8 dieną, per Švč. M. Marijos nekalto prasidėjimo šventę. Todėl nenuostabu, kad puošmenas ispanai nuima pasibaigus kalėdiniam laikui.

„Tokia tradicija, kokios laikomės mes, lietuviai, niekur nėra užrašyta, bet mes visi ją žinome. Vasario 14 dieną Pelenų trečiadieniu prasidės Gavėnia. Tada pagal liturgiją bažnyčiose visi papuošimai sumažinami iki minimumo. Vėl ateiname į atgailos ir apmąstymų laiką. Tai tęsis iki pat Velykų, o paskui vėl bus velykinis džiaugsmas, – kalbėjo dvasininkas. – Bet aš žinau, kad prekybos centrai Velykoms pradės ruoštis jau netrukus, iškart po Valentino dienos. Suprantama, prekybininkai žiūri į šiuos dalykus komerciškai. Tik nuolatinis įsupimas į šventes žmones vargina. Gyvenimo ritmas turėtų būti toks – šventimas, paskui kažko laukimas, susikaupimas, apmąstymų laikas, paskui vėl šventimo, susibūrimų metas.“