Klaipėdos paralyžiavimo planas

Kibernetinės saugos stiprinimas pirmiausia yra susijęs su galimomis Rusijos specialiųjų tarnybų atakomis.

Žinomas Rusijos publicistas, istorijos mokslų daktaras Valerijus Solovėjus, kurį Vladimiro Putino režimas yra paskelbęs užsienio agentu, yra užsiminęs, kad Rusijoje buvo rengiama galima invazija į Baltijos jūros šalis pasinaudojant masinėmis kibernetinėmis atakomis ir kitais hibridinės kovos ginklais.

Nors Rusija vykdo didelės apimties karą Ukrainoje, kibernetinių atakų pavojus Lietuvoje nėra išnykęs. V. Solovėjus buvo užsiminęs, kad Rusijos specialiosios tarnybos yra parengusios atakų prieš Baltijos šalis planą. Jis neva esantis gana realus ir galintis sutrikdyti Lietuvos ryšius ir energetines sistemas.

Viena iš atakos krypčių įvardintas Klaipėdos uostas. Jei pagal Rusijos planą būtų buvęs uždarytas Suvalkų koridorius, kitas žingsnis būtų buvęs paralyžiuoti Klaipėdos uostą.

Ukrainos pavyzdys, kai Rusija užblokavo jos Juodosios jūros uostus, parodo, kaip gali veikti ir kokią žalą ekonomikai daro uostų veiklos apribojimas.

Kibernetinės saugos rekomendacijos

Klaipėdos uoste Lietuvai itin svarbūs objektai yra Klaipėdos naftos terminalas ir suskystintų gamtinių dujų terminalas. Ne mažiau svarbios ir kitos uosto bendrovės, nes jos skatina Lietuvos ekonomikos vystymąsi.

Neoficialiais duomenimis, Klaipėdos uoste yra atlikti atskirų bendrovių ir terminalų kibernetinės saugos tyrimai ir pateiktos rekomendacijos. Kai kuriose bendrovėse rekomendacijos šiuo metu pradedamos įgyvendinti.

Sistemų auditą atlikę specialistai rekomendacijose nurodė netgi modulius ir kompanijas, kurių įranga turi būti įdiegta ypatingos svarbos uosto objektuose. Kompiuterinės ir saugos sistemos pertvarkomos taip, kad turėtų alternatyvas. Taip pat numatytos kelios elektros energijos tiekimo grandys.

Planuojamas stiprinti arba jau atliekamas ne tik kompiuterinių sistemų, įskaitant serverių dubliavimą, atsarginių kopijų gamybą, pertvarkymas, bet ir terminalų elektros, automatikos sistemų tobulinimas. Kai kur keičiamos arba bus keičiamos elektros ir automatikos spintos įdiegiant naujesnius, prieš kibernetines atakas nukreiptus reikalavimus.

Ukrainos pavyzdys, kai Rusija užblokavo jos Juodosios jūros uostus, parodo, kaip gali veikti ir kokią žalą ekonomikai daro uostų veiklos apribojimas.

Ukrainos pavyzdžiai dėl energetikos

Nemaža dalis reikalavimų, kurie turi būti įdiegti Lietuvai svarbiuose objektuose, yra ir karo Ukrainoje analizės pasekmė.

Šiomis dienomis Lietuvos Vyriausybė papildė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Į jį įtrauktos Lietuvos elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemos. Šiame sąraše yra per 40 įvairių elektros energijos objektų ir apie 30 didžiausių elektros pastočių.

Į sąrašą įtraukta ir „NordBalt“ elektros linija per Baltijos jūrą, kuri jungia Lietuvą su Švedija. Gali būti, kad Lietuvos karinės jūrų pajėgos papildomai saugos, o gal tai jau ir daro, šią jūros dugne paklotą elektros liniją. Kai kurios šalys jau netgi perka specialius laivus vamzdynų, elektros ir komunikacijų linijų apsaugai jūros dugne.

Į sąrašą įtrauktos ir tos žemyninės linijos, kuriomis elektros energija tiekiama į Klaipėdos uostą. Jis, skirtingai nei dalis Vakarų Europos uostų, neturi savo autonominio energetikos gamybos pajėgumo. Dalyje Europos uostų yra savos, netgi atominės, elektrinės. Energiją Europos uostai gauna ir iš vėjo jėgainių, kurios įrengtos ant hidrotechninių įrenginių.

Ukrainos pavyzdys įrodė, kad vykdydama karą Rusija naudoja nusikaltėliškas priemones ir stengiasi paralyžiuoti energijos tiekimo sistemas. Karas Ukrainoje verčia daug ką įvertinti naujai ir atsakingiau. Jau pasirodė duomenų, kad kai kuriose šalyse imamasi statyti specialius laivus, kurie gamins elektros energiją ir būdami uostuose prisijungs prie kranto elektros tinklų.