Klaipėdos jūrų uoste užbaigti dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15 m darbai bei pasirašyta sutartis dėl išorinio laivybos kanalo gilinimo. Tai pirmasis gilinimo darbų etapas, ateityje suteiksiantis galimybę priimti didesnės talpos laivus.

„Tai naujas kokybinis šuolis uoste, ateityje leisiantis priimti dar didesnius laivus. Norėdami būti konkurencingi, turime užtikrinti reikiamus gylius tiek laivybos kanale, tiek prie krantinių, nes kiekvienas centimetras yra aukso vertės“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laivybos kanalas nuo uosto vartų iki dešimtos krantinės išgilintas puse metro – nuo 14,5 m iki 15 m. Gilinimo darbus per pusmetį atlikusi Austrijos statybos milžinė „Strabag Wasserbau GmbH“ iškasė apie 260 tūkstančių kubinių metrų grunto. Aktais patvirtintų darbų vertė siekė 4,14 mln. eurų, iš jų – 3,12 mln. eurų ES lėšos.

Šį projektą Uosto direkcija sėkmingai įvykdė už likusius, kitiems projektams nepanaudotus, ES pinigus. Taip šimtu procentų buvo įsisavintos visos 2007–2014 m. programos ES lėšos, skirtos uostui tobulinti.

„Tai sėkmingo bendradarbiavimo su partneriais – Transporto investicijų direkcija ir Susisiekimo ministerija – rezultatas. Galime pasidžiaugti, kad skiriant ES pinigus buvo patikėta, jog Uosto direkcija įvykdys visus darbus kokybiškai ir laiku“, – sako A. Vaitkus.

Kad uostas galėtų priimti didesnius laivus, būtina gilinti ir uosto prieigas. Šiomis dienomis pasirašyta sutartis su belgų bendrove „Jan DE Nul N.V“, kuri iki kitų metų pirmo ketvirčio atliks gilinimo darbus atviroje jūroje esančiame laivybos kanale, nuo uosto vartų nutolusiame daugiau kaip vieną kilometrą. Darbų vertė siekia 1,08 mln. eurų. Atlikus šiuos darbus gylis čia sieks 15,5 m.

Šie darbai – tai pirmasis žingsnis Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio. 2018–2020 m. planuojama uosto laivybos kanalą iki Malkų įlankos išgilinti iki 16,5–17 m.

Kiekvienas uosto gylio centimetras leidžia generuoti daugiau krovinių, o tai reiškia ir tiesioginę naudą valstybei. Viena krovinio tona valstybės biudžetą papildo 17,8 eurų. Pernai Klaipėdos uoste perkrovus 36,41 mln. tonų krovinių, valstybė gavo apie 650 mln. eurų pajamų, o tai prilygsta grynajam pelnui, nes valstybė šioms pajamoms gauti nepatiria sąnaudų.