Egzaminų maratoną atlaikiusių abiturientų neapleidžia įtampa. Daugelis jų nežino, iš kur reikės gauti kosmines sumas mokesčiams už mokslą. Nerimas kilo ir tarp jau studijuojančių jaunuolių.

Sumažės trečdaliu

Klaipėdos universiteto Priėmimo komisijoje abiturientai vis aktyviau teikia prašymus studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Tačiau Priėmimo komisijos pirmininkas Jonas Bukantis pripažino, jog daugelis mokyklą baigusių dvyliktokų nelabai supranta, kaip tarp būsimų pirmakursių bus paskirstyti vadinamieji studentų krepšeliai, garantuosiantys nemokamą mokslą. Galbūt todėl nemažai būsimų studentų į prašymus įrašo, jog nori susimokėti už pageidaujamos specialybės studijas.

Analizuojant pateiktus prašymus ryškėja, jog Klaipėdos universitetas yra tarp trijų aukštųjų mokyklų, kuriose labiausiai pageidauja studijuoti klaipėdiečiai.

„Mums tai labai svarbu, nes toks būsimų studentų pasirinkimas lems, kiek jų ateis mokytis pas mus į valstybės finansuojamas vietas“, – teigė Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.

Tačiau jis nebuvo nusiteikęs optimistiškai, nes, anot rektoriaus, valstybės finansuojamų vietų Klaipėdos universitete šiais metais bus trečdaliu mažiau nei pernai, todėl tiek pat gali sumažėti ir studentų. Pernai į įvairias specialybes buvo priimta apie 1,3 tūkst. pirmakursių. Nors valstybė šiemet leido priimti 10 proc. daugiau, tačiau antplūdžio nesitikima.

Išnyks menai?

„Šiųmetė stojimo tvarka – labai sudėtinga. Studentai nesupranta, kaip gauti tuos krepšelius, kurie garantuotų nemokamą mokslą. Todėl galbūt ne taip, kaip nori, užpildo ir prašymus bei renkasi studijų programas“, – svarstė V.Žulkus.

Jis neatmetė galimybės, jog šiemet į kai kurias specialybes studentų gali nepavykti surinkti, todėl tokias studijų programas teks panaikinti. Blogiausia padėtis dėl menų specialybių, pavyzdžiui, chorinio dirigavimo, džiazo muzikos, dainavimo.

Tokių studijų metinė kaina – beveik 19 tūkst. litų. „Suprantama, kad jei abiturientas neįstos į nemokamą vietą, vargu ar ryšis mokėti tokius pinigus. Kas tiek šiais laikais išgalėtų mokėti?“ – dėl kylančios grėsmės nunykti menų specialybėms apgailestavo V.Žulkus.

Tačiau J.Bukantis tikino, kad susidomėjimas menų specialybėmis šiemet yra šiek tiek didesnis nei praėjusiais metais. Kai kurie abiturientai savo prašymuose nurodė, jog norėtų ir mokėti už mokslą.

Lems šimtukai

Šiais metais pradėtos aukštojo mokslo reformos, kuri kelia daugiau klausimų nei atsakymų, esmė ta, jog aukštosiose mokyklose bus tik visiškai valstybės finansuojamos vietos ir tos, į kurias patekę studentai už mokslą turės susimokėti visą kainą. Paprasčiau kalbant, nebeliks iš dalies valstybės finansuojamų studijų, kurių semestro kaina iki šiol buvo 525 litai.

Į valstybės finansuojamą vietą įstos tie studentai, kurie pelnys vadinamąjį krepšelį. Nors yra parengtas tvarkos, kaip jie bus paskirstyti, aprašas, tačiau jį perskaičius sunku suvokti, kaip gauti tą krepšelį.

„Kuo daugiau šimtukų brandos atestate, tuo didesnė tikimybė gauti studento krepšelį, garantuosiantį nemokamą mokslą“, – paaiškino Švietimo ir mokslo ministerijos Universitetinių studijų skyriaus vedėja Daina Lukošiūnienė.

Jos teigimu, daugiausiai krepšelių studentai „nuneš“ į tuos universitetus ir tas studijų programas, kurios yra populiariausios. Analizuojant praėjusių metų studentų pasirinkimą, galima daryti prielaidą, jog daugiausiai nemokamų studijų vietų laimės Vilniaus universitetas.

Iki šiol universitetuose buvo nustatytos kvotos, kiek studentų nemokamai ar iš dalies mokėdami gali studijuoti tam tikrose aukštosiose mokyklose ir studijų programose. Nuo šiol tokių kvotų nebeliks – studijuojančių bus tiek, kiek jų „atsineš“ krepšelius ir kiek aukštoji mokykla sugebės pritraukti už mokslą norinčių mokėti pirmakursių.

Teigiama, kad nemokamai studijuoti šiemet į universitetus bus priimta apie 11 tūkst., o į kolegijas – apie 10 tūkst. litų. Šiemet brandos egzaminus laikė apie 40 tūkst. abiturientų.

Leido tik pabranginti

Aukštosios mokyklos nesitiki, kad pavyks pritraukti labai daug pirmakursių, kurie galėtų užpildyti mokamas vietas. Problema – nelanksti studijų kainos nustatymo politika.

Normines studijų programos, neatsižvelgiant į aukštąją mokyklą, kainas nustatė Švietimo ir mokslo ministerija. Ta norminė kaina ir yra studento krepšelis. Pagal skirtingas specialybes ji metams siekia nuo maždaug 3,5 tūkst. iki beveik 30 tūkst. litų.

Anot D.Lukošiūnienės, kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kiek kainuoja parengti tam tikros specialybės studentą.

„Pavyzdžiui, menų studijos yra vienos brangiausių todėl, kad su vienu studentu dirba keli dėstytojai. Todėl jauno žmogaus parengimas ir kainuoja brangiai. Teisė ar politikos mokslai, ekonomika yra ganėtinai pigios studijos, nes dėstytojai dirba su didelėmis grupėmis, studentams nereikia laboratorijų“, – teigė D.Lukošiūnienė. Vidutinė vieno studento aukštojoje mokykloje studijų kaina yra apie 7tūkst. – 8 tūkst. litų.

Tačiau bėda ta, kad aukštosios mokyklos, nors joms ir suteikta teisė nustatyti studijų kainą, yra beveik surištomis rankomis, nes mokesčių mažinti negali.

„Mums leidžiama tik branginti studijas. Jei kainą sumažintume, mums tiek pat sumažėtų ir valstybės pinigai parengti studentus, kurie yra įstoję į nemokamas vietas. Pavyzdžiui, menų studijų kainą galbūt galėtume sumažinti ir iki 10 tūkst. litų. Tačiau norminė kaina yra beveik 19 tūkst. litų, todėl jei šių specialybių mokytųsi ir studentai, įstoję į nemokamas vietas, valstybė mums už kiekvieną jų atimtų po tuos 9 tūkst. litų“, – aiškino V.Žulkus.

Todėl jis ir neslėpė abejonių, kad brangiausios studijų programos, kurių kainos neįmanoma sumažinti, studentų gali ir nesulaukti. Jei neliks studijuojančiųjų, nebereikės ir dėstytojų. Praėjusiais metais vidutinė metinė studijų kaina Klaipėdos universitete buvo apie 4 tūkst. litų. Šiemet ji keliais tūkstančiais didesnė.

Paskolos – nebe lengvatinės

Išaugusius mokesčius už studijas studentai bus kviečiami susimokėti paskolomis. Jas teiks Finansų ministerijos išrinktos kredito įstaigos – bankai arba kredito unijos. Įstaigų pateikti pasiūlymai, kokiomis sąlygomis jos pasiryžusios teikti paskolas, bus pradėti nagrinėti šią savaitę.

Iki šių metų studentams paskolas gyvenimo išlaidoms ar studijų įmokoms padengti teikdavo valstybė, todėl jų sąlygos buvo labai palankios. Pasiskolintus pinigus reikėjo pradėti grąžinti tik praėjus dvejiems metams po studijų baigimo. Paskolos grąžinimo terminas – 15 metų, palūkanos – 5 proc.

Komercinių kredito įstaigų teikiamų paskolų sąlygos, suprantama, gali būti nepalankesnės. „Kol kas būtų spekuliacija kalbėti apie paskolų sąlygas, palūkanas. Reikia palaukti, kol bus išrinktos geriausius pasiūlymus pateikusios įstaigos“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Universitetinių studijų skyriaus vyriausiasis specialistas Rimvydas Labanauskis.
Kol kas žinoma tik tai, kad paskolą reikės pradėti grąžinti po studijų baigimo praėjus metams, tačiau kol studentas studijuos, turės mokėti paskolos palūkanas. Pinigų atidavimo terminas – 15 metų nuo paskolos suteikimo dienos.

Maksimali per visus studijų metus suteikiamos paskolos suma – 50 tūkst. litų. Tačiau, anot R.Labanauskio, išimtys bus taikomos brangiausiai kainuojančiose specialybėse studijuojantiems studentams.

Paskolą norintis gauti studentas privalės užsiregistruoti Valstybiniame studijų fonde. Jis – tarsi tarpininkas tarp kredito įstaigos ir studento, patvirtinantis, kad jaunuolis tikrai yra įstojęs į vieną ar kitą aukštąją mokyklą. Tikimasi, kad tokia registracija prasidės rugpjūčio viduryje.

Išsigando ir antrakursiai

Pernai į Klaipėdos universitetą buvo priimta labai mažai studentų, kurie už mokslą mokėjo visą studijų kainą. Taip buvo todėl, kad studentai buvo skirstomi į tris kategorijas: patekę į valstybės finansuojamą vietą, į iš dalies finansuojamą vietą ir į visiškai nefinansuojamą vietą. Pastarųjų buvo mažuma.

Nors vieningai tvirtinama, kad studijų reforma praėjusiais metais ir anksčiau įstojusių studentų nepaleis, tačiau kai kurie iš jų jau kelia paniką.

Pirmame kurse Klaipėdos universitete Pedagogikos fakultete studijuojanti Vaida neišlaikė vieno egzamino ir gavo akademinę skolą. Ji pasakojo, kad nuėjus į dekanatą susitarti dėl datos, kada bus galima perlaikyti egzaminą, jai buvo pasakyta, jog reikės pasirašyti ir sutartį, kad nuo rugsėjo ji už mokslą privalėsianti mokėti visą kainą – per 2 tūkst. litų už semestrą.

Šiuo metu mergina yra iš dalies valstybės finansuojamoje vietoje ir per semestrą už studijas moka 525 litus.

„Ar reforma galioja ir mums?“ – klausė būsima antrakursė.

V.Žulkus tikino, jog tikriausiai įvyko koks nors nesusipratimas, nes anksčiau nei šiemet įstojusiems studentams galios senosios sutartys ir tokios sąlygos, kokiomis studijos prasidėjo.

D.Lukošiūnienė taip pat teigė, jog vieną akademinę skolą turintį studentą gina ir įstatymai. „Už vieną skolą neiškrentama į visiškai mokamą vietą. Be to, vieną kartą ją galima perlaikyti ir nemokamai. Jei studentui dėl skolos reikia kartoti to dalyko, kurio egzamino neišlaikė, kursą, tuomet reikia papildomai už jį susimokėti. Tačiau tas mokestis yra keli šimtai, o ne du tūkstančiai litų“, – aiškino ministerijos atstovė.

Metinė studijų kaina Klaipėdos universitete:

Choro dirigavimas, dainavimas, džiazo muzika, atlikimo menas (fortepijonas), liaudies muzika, pučiamųjų ir styginių muzika – 18 816 Lt

Choreografija, dailė, režisūra, sportiniai šokiai – 11 520 Lt

Aplinkos inžinerija, biofizika, biologija, chemijos inžinerija, ekologija ir aplinkotyra, elektros inžinerija, hidrologija ir okeanografija, informatika, informatikos inžinerija, kraštovaizdžio architektūra, laivavedyba, laivo inžinerija, laivų energetinių įrenginių eksploatacija, mechanikos inžinerija, psichologija, statybos inžinerija, uosto technologija – 7 168 Lt

Anglų filologija, ergoterapija, slauga, visuomenės sveikata, vokiečių filologija – 5 632 Lt

Edukologija, ekonomika, kūno kultūros ir sporto pedagogika, matematika, matematikos ir informatikos mokymas, politikos mokslai, rekreacija ir turizmas, vadyba, viešasis administravimas – 5 120 Lt

Lietuvių filologija ir režisūra, lietuvių filologija ir švedų kalba – 4 864 Lt

Andragogika, lietuvių filologija ir etnologija, lietuvių filologija ir kalbos tvarkyba, muzikos pedagogika, socialinė pedagogika, socialinis darbas, technologijų pedagogika, vaikystės pedagogika, vaikystės pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, žurnalistika – 4 352 Lt

Evangeliškoji teologija, informologija, istorija, katechetika, socialinė geografija – 3 840 Lt

Praėjusiais metais vidutinė metinė studijų kaina Klaipėdos universitete buvo apie 4 tūkst. litų. Šiemet ji keliais tūkstančiais didesnė.