Kelias dešimtis kačių miesto centre savo lėšomis maitinanti klaipėdietė pagalbos nutarė ieškoti pas prancūzų garsenybę Brigittą Bardot. Išskirtiniu grožiu prieš dešimtmečius spindėjusi pasaulinė kino žvaigždė dabar garsėja kaip gyvūnų teisių gynėja.

Išleidžia visą pensiją

"Nebežinau, ką daryti: beglobiams gyvūnams aš išleidžiu daugiau nei sau. Viskas prasidėjo nuo kelių katinų, o vėliau žmonės ėmė specialiai juos čia palikinėti. Dabar per pietus iš visų aplinkinių rajonų susirenka apie 30 katinų", – pasakojo Rūtų gatvės gyventoja Jevgenija.

Moteris prisipažino, kad bijo aplinkinių pasmerkimo dėl savo veiklos.

"Kas myli gyvūnus juk supras. Aš juos ir maitinu, ir gydau. Šiuos katinus padeda prižiūrėti mano mama ir kita moteris. Tai jau tapo savotiška privačia katinų prieglauda", – prisipažino pensininkė.

Meilė gyvūnams klaipėdietei pensininkei atsieina kone pusę jos 527 litų pensijos.

Katinams nėra vietos

Jegvenija mėgino globojamiems katinams surasti rimtesnius namus.

"Gyvūnų prieglauda "5 pėdutės" neturi tiek vietos. Šitiek laukiau, bet taip ir nesulaukiau eilės priduoti savo kačiukus. Tik vieną paėmė, kai 70 litų sumokėjau. Savanoriauju viešojoje įstaigoje "Būk mano draugas", bet ten prieglauda jau perpildyta. Nors šios įstaigos ir padeda maistu, bet situacija nesikeičia", – guodėsi pensininkė.

Moteris nuolat ieško paramos, organizuoja labdaros akcijas.

"Prašau, kad žmonės paaukotų malkų prieglaudai ar kokį seną statybininkų vagonėlį, net geležinkeliečių prašiau seno, nebenaudojamo vagono. Daug kas paklaustų, kodėl aš tai darau?

Mano tėvas, kuris tarnavo sovietinėje armijoje, mylėjo gyvūnus. Tai persidavė ir man. Aš žinau, kad kiti tik juokiasi ir mane vadina miesto keistuole. Tačiau jei ne aš, kas tiems gyvūnams padės?" – klausė Jevgenija.

Laišką veš į Prancūziją

Moteris tikino puoselėjanti viltį, kad uostamiestis taps pavyzdingu miestu beglobių gyvūnų priežiūros klausimais.

"Aš parašiau laišką prancūzų aktorei Brigitai Bardot, kuri garsėja kaip gyvūnų globėja. Kviesčiau ją atvažiuoti į Klaipėdą. Gal jos pagalba pavyktų atkreipti visuomenės dėmesį į beglobių gyvūnų bėdą?" – tikino Jevgenija.

Moteris net susirado žymiosios aktorės adresą. Jos vila yra Kanubjė įlankoje netoli San Tropezo, o kad nereikėtų mokėti paštui, ji sumąstė įduoti laišką turistinei firmai.

"Juk žmonės važiuoja į Prancūziją ar Angliją, nuvežtų ir įmestų laišką į pašto dėžutę", – savo planą atskleidė Jevgenija.

Moteris paramos prašė ne vienoje įmonėje, tačiau ne visur buvo sutikta mielai, buvo tokių kontorų, iš kur ją išvijo.

"Rengiu kreipimąsi į Lietuvos milijonierius. Gal pavyks suminkštinti jų širdis", – vylėsi Jevgenija.

Dainininko namuose – 7 šunys

Viešosios įstaigos "Būk mano draugas" įkūrėja Galina Kučinskienė prisipažino, prieš dalyvaudama konkurse rūpintis beglobiais gyvūnais Klaipėdos mieste, dorai nežinojo, kiek tai realiai kainuos.

"Trim metams skirta 227 tūkst. litų. Tačiau išlaikau 5 darbuotojus, moku tūkstantį litų už patalpų nuomą, o 800 litų – už elektrą. Faktiškai nieko nelieka", – tikino G.Kučinskienė.
Metams iš šios sumos skiriama 75,6 tūkst. litų. Per mėnesį išeina 6,3 tūkst. litų, o prieglaudoje gyvena 170 gyvūnų.

"Mano nuomone, šunys mieste neturi lakstyti, o katinai gali gyventi laisvai. Juk tai yra be galo protingas gyvūnas. Jei neliks mieste kačių, mums teks gyventi su žiurkėmis", – tikino G.Kučinskienė.

Ji pripažino, kad jos vyras žinomas dainininkas Edmundas Kučinskas jau 40 metų taikstosi su žmonos pomėgiu.

"Namuose 7 šunys ir du katinai. Kenčia vyras jau tiek metų. Bet nieko negaliu padaryti. Jam tenka prisitaikyti", – tikino G.Kučinskienė.

Po gaisro – 100 tūkst. litų

G.Kučinskienės įstaiga yra jau trečioji, kuri Klaipėdos mieste pasišovė įvesti tvarką dėl beglobių gyvūnų.

Prieš keletą metų gyventojai buvo raginami prisidėti prie "Nuaro" veiklos. Vėliau mieste sužibo naujas gyvūnų mylėtojų vardas – veterinarinės klinikos "Aumura" vadovės Ritos Ilgūnės iniciatyva įkurta prieglauda "5 pėdutės".

Po šioje įstaigoje kilusio gaisro vien miestiečiai prieglaudos atstatymui suaukojo 100 tūkst. litų.

Paklausta, ar kartais nėra naudojamasi žmonių jausmais, kai raginama ir vėl aukoti gyvūnų globai, G.Kučinskienė prisipažino, jog daugelį žmonių gali sugadinti pinigai.

"Esu savanoriavusi ir aš. Tačiau nuo daugelio dalykų metams bėgant atsiskyriau. Jei nori sužinoti, koks tai žmogus, duok jam pinigų. Aš žinau atvejų, kai kažkas tik pasipelnė į savo kišenę, tačiau nenoriu nieko teisti. Vienose prieglaudose glaudžiasi 17 gyvūnų, o pas mane – 170", – teigė G.Kučinskienė.

Milijono neužteks

Privačiai įmonei "Aumura" vadovaujanti Rita Ilgūnė tikino, kad joks čia biznis rūpintis beglobiais gyvūnais, nors neneigė, kad veterinarinės klinikos metinė apyvarta siekia 500 tūkst. litų.

"Iš to tikrai neuždirbsi. Beglobiams gyvūnas valstybė lėšų skiria tik 3 paroms. O pagal įstatymą juos reikia laikyti 15 parų. Kas mokės už likusias 11 dienų, taip ir nėra aišku. Tai yra bėda: šalyje nėra sistemos, o žmonėse – gyvūnų laikymo kultūros", – pripažino R.Ilgūnė.

R.Ilgūnė pastebėjo, kad Indijoje išgirdo gerą patarimą.

"Ten žmonės stebisi europiečiais, kurie maitina beglobius gyvūnus. Juk maitinami jie atsiveda 10 kačiukų. Nemaitink, atsives tik du", – pastebėjo R.Ilgūnė.

Ji neslėpė, kad iš biudžeto skiriamų lėšų beglobių gyvūnų priežiūrai neužtenka.

"Todėl mes nebetęsiame šios veiklos. O tai darėme 5 metus. Beglobiai gyvūnai juk dažniausiai yra sergantys. Reikia vaistų, vakcinų, skiepų. Milijonų beglobių gyvūnų gaudymui nereikia skirti. Geriau tuos pinigus skirti jų sterilizavimui. O tam, kas dabar vyksta, neužteks ir milijono", – tikino R.Ilgūnė.

Problema nenyksta

Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė tikino, kad Vilniaus savivaldybė beglobių gyvūnų problemai spręsti skiria kone milijoną litų.

"Bet ne taip, kaip turėtų būti, viskas vyksta. Spėčiau, kad tam turėtų būti skelbiami konkursai. Tačiau, mano manymu, šia sritimi neturėtų rūpintis uždara akcinė bendrovė. Nes joje nepaklausi, kiek ir kam buvo išleisti pinigai. Tokius konkursus turėtų laimėti viešosios įstaigos, kur bet kas galėtų paprašyti finansinės ataskaitos", – tikino B.Kymantaitė.

Direktorės manymu, iš tiesų Lietuvoje kūrėsi ir paramos beglobiams gyvūnams prašė ne viena įstaiga.

"Jos įsikuria, kažkurį laiką vykdo veiklą ir nutyla, lyg dingsta", – aiškino B.Kymantaitė.

Jos skaičiavimais, vieno gyvūno priežiūra 15 dienų kainuoja apie 250 litų.

"Pinigai labai greitai ištirpsta. Aš už tai, kad valstybė turėtų daugiau skirti lėšų beglobių gyvūnų priežiūrai, tik su ta sąlyga, jog iš to nebūtų uždirbama. Bet savivaldybės turėtų ir kontroliuoti, ar tie pinigai sprendžia problemą ar tik įsuka nesibaigiantį ratą", – teigė B.Kymantaitė.