Uždarbis svečioje šalyje tėvams svarbiau nei paliekamas vaikas. Taip mano valdininkai, emigrantams sugalvoję dar vieną auklėjimo priemonę - už Lietuvoje paliktus vaikus žadama skirti baudas.
Griežtins atsakomybę
Vakar nuo pat ryto pasklido dar viena žinia apie valdžios klerkų sumanytą poveikio priemonę emigrantams - reikia griežtinti išvykusių tėvų atsakomybę už namuose be priežiūros paliktas atžalas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė emigrantų turi vaikų, bet tik kas antras išvyksta kartu su jais.
Tad ši ministerija nemato kitos išeities, kaip tik baudomis drausminti užsidirbti išvykusius tėvus.
Tokiems siūlymams pritaria visų su tokiais vaikais susiduriančių institucijų atstovai.
Spardė kaimynų duris
Kaimynai ilgai kentė naktimis garsiai leidžiamą trankią muziką. Nenutildavo ji ir dieną, kai paauglys turėdavo išeiti į mokyklą. Jis liko vienas, motinai išvykus užsidirbti į Airiją.
Vyresnio amžiaus kaimynai, norėdami sutramdyti namuose siautėjantį paauglį, kreipėsi į policiją.
Senukams ramybės troškimas atsirūgo - po policininkų apsilankymo jaunuolis "skundikus" pradėjo terorizuoti durų spardymais ir nuolatiniais grasinimais.
Kaimynai prarado viltį atgauti ramybę - policija padeda laikinai, o motina grįžta itin retai.
Nepažino savo motinos
Emigrantų vaikai kartais praslysta ir pro mokytojų akis.
Pirmokas griebėsi tablečių, kad atkreiptų suaugusiųjų dėmesį į vaikiškas problemas. Į užsienį užsidirbti išvažiavę tėvai paliko jaunėlį globoti pilnametystės nesulaukusiai seseriai.
Tačiau šiai labiau rūpėjo vaikinų dėmesys nei septynmetis.
Palikusi Lietuvoje du mažamečius vaikus, motina iš užsienio grįžo po septynerių metų. Paaugliais tapę sūnūs motinos nepažino. Kad galėtų su jais susikalbėti, moteris pagalbos kreipėsi į Vaiko teisių kontrolierės tarnybą.
Palieka ir draugams
Vaikai paliekami ne tik seneliams, giminaičiams, bet ir kaimynams, draugams, kartais pažįstamiems tik iš matymo.
Iš pradžių mamos dar siunčia pinigus Lietuvoje likusiai atžalai išlaikyti.
Po kurio laiko pinigų šaltinis senka, o galiausiai, kaimynei ar draugei pabodus rūpintis svetimu vaiku, tenka jį atiduoti į globos namus. Arba ieškoti užsienyje gyvenančių tėvų.
Kartais paaiškėja, kad abu tėvai svečioje šalyje jau seniai pasukę skirtingais keliais. O bendras vaikas tik kliudytų naujai sukurtai buvusių sutuoktinių laimei.
Pernai Lietuvoje užfiksuoti net keli atvejai, kai į užsienį išvykstantys tėvai iš karto savo atžalas pasiūlė atiduoti į globos namus.
Nėra kitos išeities?
Užsimojusi tėvus bausti valdininkija negalvoja apie tai, kodėl tie žmonės išvyko svetur ir nesiūlo receptų, kaip oriai, o ne skurde gyventi čia, Lietuvoje.
Nemažėjantis nedarbas šalyje tik didina emigruojančių lietuvių gretas.
Prarastas darbas, smaugianti banko paskola ir tik augančios skolos. Ką atsakyti vaikui, prašančiam valgyti? Nelieka kitos išeities, kaip tik krautis lagaminus, teisinasi vaikus paliekantys tėvai.
"Kai pasipila problemos dėl agresyvaus elgesio, bėgama iš pamokų, iškart galime pasakyti, kad tėvai emigravo", - pastebėjo mokyklų socialiniai darbuotojai.
Kūdikį - pas svetimus
Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė tikino: dažniausiai paliekami devynerių metų ir vyresni vaikai.
Tačiau jos darbo praktikoje pasitaikė atvejų, kai kitų globai patikimi ir vos metų sulaukę mažyliai.
"Kai tėvams pasiūlome vaiką vežtis kartu, nustemba. Iki tol jie kartais net nebūna apie tai pagalvoję", - apie susiruošusius emigruoti tėvus pasakojo vedėja.
Kartais tėvai teisinasi atžalas paliekantys keliems mėnesiams.
"Tačiau įsitvirtinimas užsienyje kartais užtrunka kelerius metus, o kartais prireikia net skelbti užsienyje pradingusių tėvų paiešką", - pasakojo G.Aurylienė.
Vedėjai kartais susidaro įspūdis, kad tėvams materialinė gerovė yra svarbesnė už vaikus. Tad galbūt numatytos baudos ir griežtesnė atsakomybė priverstų labiau susimąstyti apie paliekamus nepilnamečius.
Kratosi neplanuotų rūpesčių
Susiruošusiems išvažiuoti tėvams patariama jų vaikams skirti laikinąją globą - tokia praktika pradėta taikyti prieš porą metų.
Už ją 500 litų pašalpa nemokama, tačiau bėdos atveju nepilnametis nepaliekamas likimo valiai.
Tačiau Gedminų pagrindinės mokyklos socialinei darbuotojai Jūratei Bagdonaitei Pašilienei susidaro įspūdis, kad emigruoti susiruošusiems tėvams labiau rūpi kraunami lagaminai nei Lietuvoje liksiantis vaikas.
"Suaugusieji kratosi papildomų rūpesčių dėl dokumentų tvarkymo, nes mintyse jie galvoja apie darbo paieškas užsienyje ir įsitvirtinimą ten", - apgailestavo specialistė.
Ieško draugų ir kvaišalų
Kiekvienoje klasėje esama po kelis vaikus, kurių vienas arba abu tėvai yra emigravę į užsienį.
Neretai dėl to nukenčia jų motyvacija mokytis, keičiasi elgesys ir pamokų lankomumas.
Pasak socialinės pedagogės, emigrantų vaikai jaučiasi nesaugūs ir niekam nereikalingi. Tad nusiraminimo ieškoma draugų kompanijose, alkoholyje ar narkotikuose.
33 proc. vaikų iškyla emocinių, psichologinių sunkumų, atsiliepiančių ir ateityje.
|
Be emigravusių tėvų Klaipėdoje gyveno: 2005 m. - apie 500 moksleivių ir darželinukų; Klaipėdos vaikų teisių tarnybos ir Švietimo skyriaus duomenys |
|---|
Papildyta
Klaipėdos mieste pernai įsteigtos 67 globos į užsienį išvykusių tėvų vaikams. Iš viso nuo 2008 metų, kai įsigaliojo naujoji tvarka, įsteigtos 150 globų.
Įteisindami laikinąją globą išvykstantys tėvai palieka už vaiką atsakingą žmogų. Iš globėjo prireikus galima pareikalauti atsakomybės už nepriežiūrą. Šis žmogus taip pat tvarko su vaiku susijusius dokumentus.
Klaipėdos miesto švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Kučinskienė: “Baudos padėtų tramdyti į užsienį išvykusius tėvus, palikusius be priežiūros vaikus. Nemažai daliai tokių mokinių kyla elgesio problemų, kartais pastumiančių ir nusikalstamo pasaulio link. Mokyklos nepajėgios vienos spręsti problemų, kylančių dėl emigrantų vaikų”.
Naujausi komentarai