Priekulės gyventojai jau pusmetį tyliai lūkuriuoja, ar juos įsileis į pusę milijono litų kainavusius bendruomenės namus. Pažadai čia leisti šarvoti mirusiuosius įstrigo. Tą pačią dieną užgesus trims priekuliškiams, garbaus amžiaus velionė liko už durų. Jos artimiesiems buvo pasiūlyta laidotuvių palaukti savaitę.

Teko šarvoti bažnyčioje

"Per vieną dieną Priekulėje mirė trys žmonės. Kultūros namuose įrengtoje šarvojimo salėje yra tik viena vieta. Išgirdau, kad salė bus laisva tik po savaitės. Aš nustėrau, – kurgi aš laikysiu mirusiąją. Mama mirė penktadienį, o šarvojimo salę mes būtume gavę tik kitą penktadienį", – apie brangiausio žmogaus laidotuves pasakojo priekuliškė Irena.

Moteris puolė ieškoti kitų būdų bėdai spręsti. Tačiau paaiškėjo, kad mirusiųjų laikymui skirtų šaldytuvų Priekulėje nėra. Jokia kita įstaiga negali priimti velionio, nors patalpų gal ir atsirastų.

"Nejaugi veši mirusįjį šarvoti į Klaipėdą? Priekulėje juk gyvena visi giminės ir pažįstami. Domėjausi, gal tokioje situacijoje mirusią miestelio gyventoją priims bendruomenės namai, tačiau išgirdau patikinimą, kad pastato paskirtis nepakeista, ir niekas mūsų ten neįsileis", – liūdnai kalbėjo Irena.

Išmėginusi visus kelius, moteris liko stovėti gatvėje.

"Kurgi nueisi tokioje situacijoje, jei ne į bažnyčią? Pasibeldžiau ten, paaiškinau, kokia bėda ištiko. Viena laimė, kad Priekulės klebonas sutiko mus įsileisti į bažnyčią. Neturi bažnyčia jokių parapijos namų, tad velionę pašarvojome tiesiog pačioje bažnyčioje. Miestelyje to dar nėra buvę", – akcentavo Irena.

Pasidovanojo kelionę

Ši istorija sukėlė aistrų bangą Priekulėje. Kai naujųjų bendruomenės namų remontas ėjo į pabaigą, vietos gyventojai spaudė projekto rengėjus, kad šie imtųsi žingsnių koreguoti pastato paskirtį.

Miestelio žmonės dešimtmečiais savo artimuosius aprauda prastos būklės šarvojimo salėje, todėl prašė atverti jiems suremontuotų bendruomenės namų patalpas.
Tačiau iki šiol pastatas stovi užrakintas, dokumentacija nėra baigta tvarkyti.

Vis dėlto tai nesutrukdė projekto rengėjoms pasidovanoti sau kalėdinę kelionę į Slovėniją.

"Taip, kaip elgiasi Priekulės bendruomenės lyderės, yra nepadoru elgtis. Trys ponios tai dar nėra bendruomenė. Už kokius pinigus ponios važiuoja pakeliauti? Niekas bendruomenei net nesiruošia paaiškinti, kas vyksta, kokie žingsniai yra padaryti, kad bendruomenės namai tarnautų žmonėms", – rėžė priekuliškė Irena.

Įgriso nežinomybė

Bendruomenės namai Priekulėje nauju remontu suspindo dar birželį. Šio objekto rekonstravimui ES skyrė 450 tūkst. litų, tačiau pastatas vis dar nėra pripažintas tinkamu naudoti, pusmetį nesibaigia biurokratinės procedūros, kurios leistų miestelio žmonėms čia burtis į artimųjų paskutinės kelionės palydas.

Priekuliškiai žurnalistams vienbalsiai tvirtino, kad nėra informuoti, kada jiems įgrisusi problema bus išspręsta.

"Patys gyventojai nieko nežino. Kada ir kaip viskas bus užbaigta? Ar tikrai šarvoti žmones čia bus leidžiama? Ar yra kokie terminai, iki kada šis klausimas turi būti išspręstas? Juk tokia situacija gali tęstis ir penkerius metus, kol pasibaigs "Leader" programos vykdymas. O čia yra visiška nežinomybė", – klausimus bėrė priekuliškis Artūras Vaupšas.

A.Vaupšas pridūrė, kad jį nustebino dar vienas faktas.

"Buvau sukrėstas, kai išgirdau, kad artimieji neturėjo kur pašarvoti velionės. Tačiau aš pats, kaip Pjaulių kaimo bendruomenės pirmininkas, buvau gavęs kvietimą dalyvauti rengiant 2014–2020 metų "Leader" programos vietos plėtros strategiją. Susirinkimas turėjo vykti Priekulės bendruomenės namuose. Pastatas nėra priduotas, vadinasi, vieši renginiai ten negali būti rengiami. Mano manymu, geriau jau jie būtų įsileidę priekuliškių šeimą šarvoti velionę, nei rinkęsi uždarame rate arbatėlės gerti, tai būtų buvę kur kas etiškiau", – savo nuomonę išsakė vyras.

Dovana – kelionė

Visus šiuos klausimus pateikus bendruomenės pirmininkei Sigitai Puplesienei, "Klaipėdos" žurnalistai atsakymų neišgirdo.

"Viskas priklauso nuo savivaldybės ir seniūnijos. Mes iš savo pusės viską padarėme. Rajono meras mūsų neinformavo, kada bus galutiniai sprendimai", – tesugebėjo pasakyti S.Puplesienė.

Tačiau gyventojų kantrybė galutinai trūko nugirdus, kad dalis vietos veiklos grupės narių ir vėl už ES pinigus susiruošė į kelionę.

"Vasarą jie jau mėgino "prastumti" projektą dėl kelionės į Norvegiją. Jaunimas sukilo ir aktyviai pasipriešino, tuomet pavyko skirti pinigų ne išskirtinių asmenų kelionei, o miestelio parkui sutvarkyti. Dabar bendruomenės aktyvistės vėl susiruošė į kelionę, važiuos aplankyti Slovėnijos", – pasakojo priekuliškiai.

Išgirdusi klausimą, ar ketina pakeliauti, S.Puplesienė atrėžė, kad į kelionę važiuos projektų vadovai.

"Aš nevažiuosiu, važiuos bendruomenės namų projekto vadovė", – prasitarė S.Puplesienė.

Aktyviausi vietos veiklos grupės "Pajūrio kraštas" vietos projektų vadovai yra apdovanoti kelione į Slovėniją. Iš viso taip ketinama paskatinti 39 projektų vadovus. Kelionė numatyta gruodžio 15–19 dienomis.

Atsitvėrė tylos siena

Tačiau pamėginus teirautis, kada tiksliai bendruomenės namų įteisinimo epopėja pagaliau baigsis, S.Puplesienė neteko kantrybės ir metė telefono ragelį, nesiteikdama atsakyti gyventojams į jiems rūpimus klausimus.

Priekuliškiai kraipo galvas dėl keisto visuomeninės organizacijos vedlės elgesio.

"Sąrašo, kas keliaus po Slovėniją, mes nematėme. Ir kodėl važiuoja tik išrinktieji? Panašu, kad šiais metais bendruomenės namų pridavimo klausimas nebus išspręstas, nes ponios jau gruodžio 15-ąją išvyksta. Daugiau bendruomenės susirinkimų nebuvo, įstatų pakeitimo klausimų dar vis nesvarstėme", – pastebėjo pavardės neorėjęs viešinti bendruomenės narys.

Seniūnija kloja trinkeles

Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė aiškino, kad pati bendruomenė turi pasirūpinti darbais, nes seniūnija neturi apsikrauti svetimais rūpesčiais.

"Jie turi pakeisti visuomeninės organizacijos "Priekulės bendruomenė" įstatus, sudaryti su savivaldybės administracija naują pastato subnuomos sutartį, nes savivaldybės administracija yra šio pastato savininkas ir dešimčiai metų pagal panaudą išnuomojo pastatą bendruomenei. Bus privalu gauti higienos pasą, kuris leistų vykdyti tokią veiklą. Tačiau visa tai ne seniūnija turi daryti. Mes nieko negalime priversti dirbti ar nedirbti. Įstatymai seniūnijai neleidžia teikti šarvojimo paslaugos", – S.Puplesienei priklausančius nuveikti darbus vardijo seniūnė.

Seniūnija iš savo lėšų pasišovė sutvarkyti bendruomenės namų prieigas.

"Pasižadėjome šaligatvį iškloti trinkelėmis. Nors jos ir yra naudotos, bet geros būklės. Nereikės papildomų lėšų", – patikino seniūnija.

Procedūros užtruks

Nacionalinė mokėjimo agentūra raštu informavo projekto rengėjus, kad neprieštarauja priekuliškių siekiui bendruomenės namuose leisti šarvoti vietos gyventojus.
Pažymimas tik vienas reikalavimas – kad pastatas būtų naudojamas projekte nurodytu tikslu.

Praplečiant veiklos sąrašą, privalu pakeisti pastato naudojimo paskirtį iš administracinės į paslaugų teikimo. Visuomeninė organizacija "Priekulės bendruomenė" dar turi surasti darbuotoją, kuris prižiūrėtų ir tvarkytų šarvojimui skirtą patalpą, nustatyti patalpų nuomos kainą. Pinigai turės atitekti darbuotojo atlyginimui ir tvarkos palaikymui.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius tikino, kad rajono valdžia puikiai žino priekuliškiams įgrisusią bėdą ir pritarė šiai idėjai.

"Mes taryboje jau svarstėme šį klausimą, politikai pritarė. Reikia pakeisti pastato paskirtį iš administracinės į paslaugų. Taip pat reikia parengti naują projektą. Tai dabar ir yra daroma. Visos procedūros užtruks iki vasario. Labai tikiuosi, kad viskas pagaliau išsispręs. Jei tik pavyks, paskubinsime, ir žmonės tikrai turės galimybę naudotis bendruomenės namais", – pažadėjo Č.Banevičius.