Klaipėdos prieigose veikiančioje Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios įmonės kasmet generuoja milijoninius pelnus, o jų vaidmuo yra svarbus visos šalies ekonomikos dėlionėje.

Čia įsikūrę verslai konstatuoja, kad jeigu ne Klaipėdos uostas, stambiausi dabartiniai investuotojai nė nebūtų svarstę verslo įkūrimo Lietuvoje.

Ši tendencija stebima jau ne vieną dešimtmetį.

Anot Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, viena LEZ senbuvių, pasaulinei „Indorama“ grupei priklausanti „Orion Global PET“, yra ne kartą minėjusi, kad bendrovė Klaipėdą pasirinko būtent dėl uosto.

„Didžiausios LEZ įmonės – „Neo Group“, „Indorama“, „Mestilla“, „Retal“, didele dalimi mus pasirinko tik todėl, kad Klaipėdoje yra uostas. Natūralu, kad jie galėjo rinktis Gdanską, Rygą ar Liepoją, bet pasirinko Klaipėdą – čia jau sužaidė ir kiti mūsų miesto bei šalies privalumai, tačiau be uosto net nebūtume svarstomi. Bendra pas mus veikiančių įmonių apyvarta yra apie 1,7 mlrd. eurų, o apie 1 mlrd. eurų sudaro minėtų kelių didžiųjų įmonių apyvarta. Tai – labai paprasta iliustracija, ką mums visiems reiškia tokių investuotojų buvimas 5–10 km atstumu iki jūrų vartų“, – uosto svarbą investuotojams pabrėžė E. Kiudulas.

Uostamiestyje įsikuriantys verslai kuria darbo vietas klaipėdiečiams bei aplinkinių miestų gyventojams, įmonių mokami mokesčiai pildo Lietuvos piniginę.

Tai esą tarsi žinutė, kad Klaipėdos uostas turi nemažinti investicijų, tobulėjimo tempo ir šalies vartus verti vis plačiau, siūlyti naujas rinkas, inovacijas.

„Investicijų pritraukimas yra abipusis procesas: šimtamilijoninės investicijos pritraukia verslą, kuris vėliau aprūpina uostą kroviniais, investuoja savarankiškai. Duomenys yra labai konkretūs: 2019–2024 m. į uosto infrastruktūrą investavome apie 380 mln. eurų, o uosto įmonių investicijos siekia dar apie 400 mln. eurų per tą patį laikotarpį“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Algis Latakas.