Tokią idėją verslas iškėlė Lietuvos politikams vėl sustiprinus diplomatines pastangas atverti galimybes ukrainietiškos produkcijos eksportui per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš susitarimo, leidusio Kyjivui eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.
Susisiekimo ministerija sako, kad siūloma alternatyva yra vertinama kaip ir visos kitos, o „Lietuvos geležinkeliai“ pastebi, kad įgyvendinti tokios idėjos – neįmanoma, nes iki grupės nėra geležinkelio.
Jūrinį klasterį koordinuojantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) teigia, kad geležinkeliu iš Ukrainos atvežtus grūdus perkrauti Kaune ir tada gabenti juos iki Klaipėdos būtų pigiau nei kitais būdais.
„Transportuojant Ukrainos grūdus geležinkeliais ir perkraunant juos Kaune, pakeisti geležinkelių vėžę arba perkrauti tarą iš vieno riedmens į kitą reikėtų vieną, o ne du kartus – tai turėtų ženklios įtakos kaštų taupymui (...) Taip pat europinė patirtis rodo, kad krovinių gabenimas vidaus vandens keliais gali būti 30–40 proc. pigesnis nei sausuma“, – pranešime sakė klasteriui priklausančios jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovas Laimonas Rimkus.
Taip pat europinė patirtis rodo, kad krovinių gabenimas vidaus vandens keliais gali būti 30–40 proc. pigesnis nei sausuma.
Anot jo, naujame logistikos maršrute būtų galima panaudoti Kaune ir Jurbarke veikiančius įmonės „Linas Agro“ grūdų sandėlius ir perkrovimo įrangą.
KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas sako, kad tokiai galimybei verslas yra pasiruošę, bet idėjai įgyvendinti trūksta politinės valios.
„Verslo partnerystės šiose srityse jau egzistuoja ir turime rimtus atspirties taškus. Esame pasiruošę pažangius projektus paversti veikiančiais pavyzdžiais“, – sakė jis.
Trūksta geležinkelio
Susisiekimo ministerija komentare BNS nurodė, kad nagrinėja visus pasiūlymus, susijusius su pagalba siekiant išvežti iš Ukrainos grūdus.
„Visi pasiūlymai, net ir netradiciniai, dėl alternatyvaus Ukrainos grūdų gabenimo maršrutų yra aktualūs, naudingi ir nagrinėjami“, – teigia ministerija.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ BNS nurodė, kad jūrinio klasterio siūloma idėja nevertinama, nes upių uostas Kaune nesujungtas su geležinkeliais.
„Minimų alternatyvių gabenimo būdų bendrovė nėra vertinus, kadangi šiandien nėra infrastruktūros, kuri galėtų jungti geležinkelius ir upių uostą Kaune“, – teigiama bendrovės komentare.
Klaipėdos uostas anksčiau teigė, kad galėtų priimti priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
Trys Lietuvos ministrai liepos pabaigoje paragino Europos Komisiją (EK) sudaryti galimybes gausesniam grūdų tranzitui per Baltijos šalis.
Lietuva siūlo, kad šių krovinių patikra vyktų pačiuose Baltijos šalių uostuose, o ne Lenkijos – Ukrainos pasienyje.
Tokiems pervežimams dabar trukdo tai, jog Ukrainos žemės ūkio produkcija stringa jos pasienyje su Lenkija dėl Varšuvos baimių, kad jos patekimas į rinką mažins vietinių ūkininkų tiekiamų prekių kainą.
