Smėlis bus panaudotas Melnragės–Girulių rajono priekrantės dugno ir kranto sąnašynų papildymo darbams, taip pat papildyti labiausiai pažeistoms žemyninės dalies apsauginio paplūdimio kopagūbrio vietoms, nurodytoms aplinkos ministro tvirtinamoje pajūrio juostos tvarkymo programoje.

Vyriausybės nutarime rašoma, kad sprendimas priimtas siekiant stabilizuoti dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių pajūryje susidariusią padėtį.

ELTA primena, kad 2023 metais Klaipėdos uoste baigti išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo darbai. Maždaug 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruožas pagilintas iki 15,5 metro gylio, o už uosto vartų naujos krypties išorinio 1,7 km laivybos kanalo ruožo gylis siekia 16 metrų.

Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo šiam projektui skirti 55,4 mln. eurų, dar 9,9 mln. eurų skirti iš valstybės biudžeto lėšų, pasirašius sutartį su Susisiekimo ministerija. Likusi projekto dalis finansuota „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ (KVJUD) lėšomis.

Atlikus gilinimo darbus, uosto kapitono įsakymu Klaipėdos uosto kanale iki 14,3 metro padidinta maksimali leistina laivų grimzlė. Anksčiau ji didžiojoje uosto laivybos kanalo dalyje siekė 13,4 metro.

KVJUD jau išgilinta Malkų įlanka – įlanka pagilinta nuo 11 iki 14,5 metro gylio. Iš viso Malkų įlankoje iškasta per 2 mln. kubinių metrų grunto.

Kompleksiniu Malkų įlankos išvystymo projektu, iš dalies kompensuotu 28,2 mln. eurų ES lėšomis, taip pat buvo siekiama pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas ir padidinti laivybos saugumą. Atlikus šiemet baigtus išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo darbus, Klaipėdos uostas gali priimti iki 400 metrų ilgio, 59 metrų pločio ir 13,8 m gramzdos gylio laivus.