Klaipėdos žvejų bendruomenė iš ES paramos fondų galėtų gauti 6 mln. ar net 7 mln. litų. Bet pinigai gali būti nepaskirti dėl teisinių subtilybių.

Pagal 2007–2013 metų žuvininkystės sektoriaus paramos programas pinigų gali prašyti regioninė vietos veiklos grupė. Ji skirstytų gautas lėšas atitinkamiems projektams.

Klaipėdoje tokia grupė susibūrė praėjusiais metais. Bet ją steigiant, įstatuose padaryta viena esminė klaida.

Grupės valdybą turi sudaryti 16 žmonių. Pusė jų turi būti žvejų bendruomenės atstovai, 25 proc. – verslininkai ir 25 proc. – savivaldybės atstovai.

Tačiau dėl teisinių priežasčių savivaldybė negali deleguoti savo žmonių. To neleidžia grupės priimti įstatai. Jeigu grupės valdyboje nebus keturių savivaldybės narių, žvejai ES paramos net negalės prašyti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nario Alfonso Bargailos, veiklos grupė buvo įkurta nedalyvaujant savivaldybei.

Bet Žuvininkystės vietos veiklos pirmininkas Gediminas Ragauskas tai neigė. “Vienas steigėjų buvo vicemeras Benas Šimkus”, – priminė G.Ragauskas.

Vis dėlto jis pripažino klaidą ir tvirtino, jog įstatai bus greitai pakeisti.

Jūrinių ir vidaus reikalų komisija nusprendė dalyvauti grupės veikloje, kai tik bus pakeisti įstatai arba tuo pačiu pagrindu įsteigta nauja veiklos grupė.

A.Bargaila mano, jog apie paramos įsisavinimą reikia galvoti kuo greičiau. Paraiškas gauti paramą bus galima teikti jau balandžio 22 d.