Aukščiausiojo Teismo teigimu, žalos aplinkai faktą reikia įrodyti nustatant realų neigiamą pokytį, nepakanka remtis 2002 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, teigiama pranešime žiniasklaidai.

2021 m. liepą dėl „Grigeo Klaipėdoje“ įvykusio automatinės sklendės gedimo į Klaipėdos miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą pateko apie 18,6 kub. metrų technologinio vandens. Gedimas buvo operatyviai pašalintas, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas T. Eikinui skyrė administracinę 600 eurų baudą.

T. Eikinas neneigė faktinių aplinkybių dėl incidento, tačiau nesutiko su departamento konstatavimu, jog taip buvo padaryta žala Kuršių marioms.

Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojant T. Eikinui administracinio nusižengimo padarinius žalos Kuršių marioms padarymo faktas nebuvo nustatytas.

„Jis [faktas – past.] privalo būti ne tik objektyviai nustatytas, išdėstant įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir tinkamai motyvuotas. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta nebuvo“, – skelbiama nutartyje.

Anot Aukščiausiojo Teismo, ankstesni teismai – Klaipėdos apylinkės bei apygardos – nesilaikė objektyvaus visų aplinkybių išnagrinėjimo ir tinkamai nepagrindė savo išvadų dėl žalos Kuršių marioms padarymo. Todėl abiejų instancijų teismų nutartys yra keistinos, pašalinant šią kaltinimo aplinkybę.

Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla dėl 2020 m. sausį nustatytos Kuršių marių taršos „Grigeo Klaipėdos“ leistomis nevalytomis nuotekomis. Dėl galimos žalos gamtai Aplinkos apsaugos departamentas yra pareiškęs įmonei beveik 48 mln. eurų ieškinį.

Tuo tarpu tarptautinė tyrimų kompanija „TIG Environmental“ nenustatė Kuršių marių vandens būklės neigiamo pokyčio. Šis poveikio aplinkai vertinimas „Grigeo Klaipėdos“ užsakymu atliktas 2020–2021 m. pagal atitinkamą Europos Sąjungos direktyvą ir Europos Komisijos gaires.