Išvada – palanki

Psichiatrijos-psichologijos ekspertizė jurbarkietės skriaudėjui buvo paskirta tada, kai prokuratūra suabejojo, ar jis yra nuoširdus kalbėdamas apie savo atminties sutrikimus.

Mat, ikiteisminio tyrimo metu tris mėnesius kaltinamasis tylėjo ir tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Vaikinas argumentavo, kad tylėjo, nes po lemtingo įvykio neatsiminė incidento aplinkybių. Tačiau, regis, ši jo versija bliūkšta teismui kovo 30-ąją sulaukus ekspertizės išvados.

Psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados mums palankios. Jos visiškai griauna kaltinamojo gynybinę poziciją, ekspertai ją paneigė.

„Komentuoti negaliu, tiesiog trumpai galiu pasakyti, kad psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados mums palankios. Jos visiškai griauna kaltinamojo gynybinę poziciją, ekspertai ją paneigė“, – pirmadienį sakė nukentėjusios merginos advokatas Mindaugas Vasiliauskas.

J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

Ši ekspertizės išvada bus vertinama kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai – juos siejant, gretinant. Ji byloje neturės aukštesnės įrodomosios galios nei kiti surinkti įrodymai.

„Ši išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuriais įrodinėjama, grindžiama kaltė, arba teismas ją vertina kaip duomenis, kurie pagrindžia gynybinę poziciją. Nėra taip, kad ekspertizės išvada nuspręstų viską iš esmės. Tai – tik dar vienas duomuo, kuris mums naudingas“, – aiškino pašnekovas.

Paklaustas apie nukentėjusios merginos sveikatos būklę, M. Vasiliauskas pasakojo, kad vis dar tęsiamas nelaimės dieną sulaužyto jos žandikaulio gydymas. Psichologų konsultacijose, pasak advokato, jo ginamoji jau nebesilanko.

Norėjo įsitikinti, ar sako tiesą

Praėjusių metų spalį portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis pabrėžė, kad ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta jurbarkietės skriaudėjo pakaltinamumui ar nepakaltinamumui nustatyti.

„Mano tikslas – patikrinti, ar jo psichika buvo paveikta, ir ar dėl to sutriko atminties procesai. Tai – ne teisiniai klausimai – tam reikia specialių žinių, dėl to ir prašiau paskirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kad specialistai patikrintų tą laikotarpį, peržiūrėtų medicininius dokumentus, kur jis buvo kreipęsis. Įvertintų galimus traumuojančius veiksnius, įtakas ir padėtų mums išsiaiškinti, ar yra medicininiai kriterijai vadinamajai dalinei amnezijai, ar nėra“, – tada detalizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Posėdis – birželį

Kol buvo atliekama psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, jurbarkietės skriaudėjo byloje buvo paskelbta pertrauka, o dabar, kai Klaipėdos apygardos teismas gauvo jos išvadą, vyks tolimesnis nagrinėjimas – toliau bus apklausiami liudytojai, tiriami kiti surinkti įrodymai. Artimiausias posėdis numatytas birželio 14 dieną.

J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

Bylą Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja praėjusių metų gegužę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nusprendus ją grąžinti.

Toks sprendimas priimtas LAT argumentuojant, kad byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o jo pagrindu nepagrįstai sutrumpinta ir nuteistajam skirta bausmė.

Anot LAT, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteistojo vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties per ikiteisminį tyrimą duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje vaikinui iš Jurbarko buvo paskyręs galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.

Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nepilnametę kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone buvo pradėtas 2019 metų gegužę. Ją sumušęs ir mėginęs išžaginti vaikinas per įvykį buvo neblaivus.

Byla visose instancijose teismų buvo nagrinėjama neviešai.

Nelaimė, suluošinusi gyvenimą

Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.

Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.

Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.