Sekmadienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1959 m. gimusi moteris, kuri pranešė, kad tą pačią dieną, apie 12.04 val., į mobilųjį telefoną gavo neva iš banko siųstą SMS žinutę. Joje teigta, kad pareiškėjos sąskaita yra apribota, todėl reikia prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, moters pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu yra pasisavinti 2777 eurai.

Tą pačią dieną Klaipėdos miesto policijos komisariate registruotas dar vienos moters pareiškimas. 1964 m. gimusi moteris pranešė, kad gegužės 20-ąją, apie 22.02 val., į mobilųjį telefoną irgi gavo neva iš banko siųstą SMS pranešimą, kuriame teigta, jog moters sąskaita yra apribota, todėl reikia prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Moteris, paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu yra pasisavinti 1778,82 euro.

Abiem atvejais pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, skelbia Klaipėdos apskrities policija.

Beje, „Swedbank“ saugumo ekspertai yra ne kartą perspėję, kad fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − perspėja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų.

„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant ar šokiruojant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva patiriamus nesklandumus dėl banko sąskaitos ar interneto banko paskyros. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.