Netikėtas nukrypimas

Penktadienio rytą Klaipėdoje tvyrojo tirštas rūkas.

Kaip tik tuo metu iš pietinės uosto dalies, nuo 103 krantinės, pasikrovęs trąšų krovinį, link uosto vartų artinosi 200 m ilgio ir 32 m pločio su Panamos vėliava plaukiojantis tik šiemet pastatytas laivas "CL Tomo".

Jo išplaukimą, kaip įprasta, koordinavo laivo viduje buvęs Klaipėdos uosto locmanas.

Sunku pasakyti, kas nutiko, tačiau ties trečia ir ketvirta krantinėmis, kur paprastai švartuojasi į bendrovę "Klaipėdos nafta" krovinio atvykę laivai, "CL Tomo" staiga pakeitė kursą.

Įvykis: trąšomis krautas laivas "CL Tomo" kliudė prie krantinės stovėjusį laivą "Melinda" ir kraunamą tanklaivį "PS Houston". (KVJUD nuotr.)

"CL Tomo" trenkėsi į prie ketvirtos krantinės stovėjusį sausakrūvį laivą "Melinda" bei prie trečios krantinės stovėjusį tanklaivį "PS Houston", kuris kaip tik tuo metu buvo kraunamas naftos produktais.

Viskas esą buvo taip netikėta ir įvyko taip greitai, kad staiga pasikeitusio laivo kurso esą nespėjo užfiksuoti ir Laivų eismo tarnyba.

Tanklaivis buvo prijungtas prie pakrovos įrangos, kurios sąsaja smūgio metu buvo nutraukta, nutraukti buvo ir tanklaivio švartavimo lynai.

Netrukus po incidento Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos išplatintame pranešime buvo teigiama, kad dėl įvykio tarša akvatorijoje neužfiksuota.

Ar galėjo tanklaivis užsidegti? Mes galime tik prognozuoti, kas galėjo įvykti.

Ko pavyko išvengti?

Incidento vietą operatyviai apžiūrėjo Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus inspektoriai.

Dienraščiui situaciją dar penktadienį komentavęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pabrėžė, kad "vertinant incidento pasekmes, jo negalėtume laikyti rimtu".

Vis dėlto, jei ne laimingas atsitiktinumas, šio įvykio pasekmės galėjo būti sunkiai nuspėjamos.

Tanklaivį taranavęs laivas buvo gana didelis ir visiškai pakrautas.

Algis Latakas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

O kas būtų, jei jis būtų atsitrenkęs kitu kampu ar stipriau? Jei būtų pramušęs tanklaivio korpusą? Jei tai būtų sukėlę gaisrą, o tas gaisras išplitęs?

Visai greta yra kompanijos "Klaipėdos nafta" naftos produktų saugyklos. Tolesnių įvykių geriau nė neprognozuoti.

Visa laimė, rimtų pasekmių šį sykį išvengta.

Galbūt dėl to nepasivarginta apie įvykį informuoti Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus.

"Kažkokia speciali informacija apie tai mūsų nepasiekė. Mūsų pajėgų šįkart neprireikė, gal dėl to ir neinformavo. Nors situacija išties buvo nekasdienė. Bet už tokius incidentus ir jų suvaldymą yra atsakinga Uosto direkcija. Yra paruoštos tam tikros gesinimo priemonės. Jos yra nuolatinėje parengtyje. Kalbant apie naftos saugyklas, ten įrengtos visos specialios priemonės saugumui", – kalbėjo Civilinės saugos skyriaus vadovas Julius Kryževičius.

Sistemos suveikė patikimai

Uosto atstovai tikino, kad iš karto po incidento buvo mobilizuoti du vilkikai, kurie ėmėsi veiksmų, jie skubiai kartu su laivo įgula prišvartavo tanklaivį prie krantinės.

Vilkikai laikė prispaudę tanklaivį, kol jo komanda sutvarkė švartavimo lynus ir juos pritvirtino.

"Ar tanklaivis galėjo užsidegti? Mes galime tik prognozuoti, kas galėjo įvykti. Šiuo atveju tanklaivis nebuvo baigtas krauti, incidento metu jis buvo prijungtas prie krovos įrenginių. Smūgio metu visi įrenginiai, numatyti tanklaivio krovos saugumui užtikrinti, suveikė kaip reikia. Atsijungė greitojo atjungimo vožtuvai, užsidarė naftos tiekimo linija, sistemos suveikė. Be to, dabar nebėra laivų viengubu korpusu, nekalbant jau apie tanklaivius. Nėra net kalbos, kad, pramušus tokio laivo bortą, būtų pažeista ir talpyklė su kroviniu", – kalbėjo A.Latakas.

Tiria dvi komisijos

Penktadienio incidentą aiškinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudaryta komisija bei Teisingumo ministerijos Laivų avarijų ir incidentų tyrimų skyrius.

Šio skyriaus vadovas Mindaugas Česnauskis patvirtino, kad tik renka faktinę informaciją ir per du mėnesius priims sprendimą, ar iš viso pradėti saugos tyrimą.

"Toks terminas nustatytas pagal teisės aktus. Dabar aiškinamės visas aplinkybes ir, kai tai atliksime, paaiškės, ar tas tyrimas bus pradėtas. Tai susiję su tuo, ar toks tyrimas galės pagerinti uosto saugą, ar galėsime po jo pateikti kažkokias rekomendacijas, kad ateityje tokių incidentų būtų išvengta", – paaiškino M.Česnauskis.

Anot A.Latako, kiekvienas incidentas uoste pačios direkcijos vertinamas išsamiai, siekiant išsiaiškinti, kaip tai galėjo atsitikti.

"Mums irgi labai keista, bet tuo metu buvo didelis rūkas. Vis dėlto šiais laikais tai nėra priežastis, nes laivai plaukia ne tik per rūką, bet ir naktį. Gal buvo koks nors techninis gedimas. To neatmetame, antraip, kodėl laivas pakeitė kursą? Komisija aiškinasi, ji surinkusi visą medžiagą – vaizdo, garso įrašus, dokumentus, atsakys į visus klausimus", – teigė A.Latakas.

Pasiteiravus, ar tai galėjo būti locmano klaida, A.Latakas to nepatvirtino, nes, kaip teigė, "nenori užbėgti visoms komisijoms už akių".

"Laivui išplaukiant, dalyvauja daug žmonių ir tarnybų, todėl aiškinsimės, kas kaltas", – tikino A.Latakas.

Išplaukė į Las Palmą

Iškart po įvykio laivas, sukėlęs incidentą, buvo nuplukdytas į inkaravietę, esančią už uosto vartų, kur buvo laikomas iki sekmadienio pietų.

"Buvo paimti visi laivo "CL Tomo" dokumentai, privalomi įrašai taip pat paimti. Ten buvo nuvykę inspektoriai. Prieš jį išleidžiant iš Klaipėdos, buvo pareikalauta draudimo garantijos, kuri užtikrintų nuostolių padengimą. Tokia garantija buvo gauta, ir sekmadienį per pietus laivui leista išplaukti", – patvirtino A.Latakas.

Kadangi rimtų pažeidimų nebuvo, po apžiūros nukentėjusiems laivams buvo duotas leidimas krautis, o po to vykti numatytu maršrutu.

Taigi visi laivai – tiek nukentėjusieji, tiek sukėlęs incidentą, savaitgalį paliko Klaipėdos uostą.

Vakar apie vidurdienį Lietuvos laiku "CL Tomo" buvo ties Kyliu Vokietijoje.

Per daugiau nei savaitę jis turėtų pasiekti Las Palmą, uostą netoli Vakarų Afrikos pakrantės.

Incidentų būta ne vieno

Incidentai, kai vienas laivas atsitrenkia į kitą, Klaipėdoje nėra tokia jau retenybė, nors pastarasis įvykis ir sukėlė daugiau išgąsčio.

Prieš šešerius metus, per Jūros šventę, ruošiantis tradicinei žuvusiųjų pagerbimo ceremonijai, aukščiausius šalies pareigūnus į jūrą plukdyti paruoštas Karinių jūrų pajėgų laivas "Kuršis" nesugebėjo sklandžiai prisišvartuoti Dangės upės krantinėje ir kliudė keltą "Kintai", o po to atbulas taranavo upės krantinę.

Prieš ketverius metus, 2017-ųjų kovą, karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės akvatorijoje teršalus surinkinėjęs laivas "Šarka" manevruodamas užkliudė Karinių jūrų pajėgų laivą "Dzūkas". Laivas buvo pažeistas nežymiai.

O tų pačių metų liepą Klaipėdos uosto akvatorijoje prie Karo laivų flotilės uosto gilintuvas "Sunland", plaukdamas pro šalį, kliudė Karinių jūrų pajėgų laivą "Sėlis", prišvartuotą prie krantinės.

Karinis laivas "Sėlis" dėl pažeidimo neprarado savo funkcionalumo, tačiau jam prireikė kosmetinio remonto.

Beje, tas pats vidaus vandenų laivas "Sunland" šiemet sausio pabaigoje nuskendo prie krantinės Nr. 65. Įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Iš viso pernai Klaipėdos uoste arba jo prieigose įvyko trys nesunkios laivų avarijos arba incidentai.

2020 m. gegužės 14 d. iš laivo "Manzanillo" su Maršalo Salų vėliava, stovėjusio Klaipėdos uoste, nuleidžiama gelbėjimosi valtis netikėtai įkrito į vandenį su ten buvusiu įgulos nariu, kuris susižeidė.

Gegužės 24 d. Maršalo Salų vėliavos laive "Interlink Levity", kuris buvo maždaug už 9 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto vartų, valant triumą, nuo pastolių nukrito jūreivis. Jis buvo atgabentas gydyti į Klaipėdą.

Rugpjūčio 6 d. Kinijoje registruotas laivas "Pearl Island" atsitrenkė į krantinę Klaipėdos uoste.

Žmonės incidente nenukentėjo, bet buvo sugadinta krantinė, įlenktas laivo korpusas.