Teismas nustatė, kad G.Kasiulienė 2015 metais pagimdė sūnų, o 2017 metais – dukrą.

Abu kartus gimdyvė į medikus nesikreipė, o pagimdžiusi suvyniojo naujagimius į rankšluosčius, sudėjo į polietileninius maišelius ir užkasė vieną prie šiltnamio, kitą – pačiame šiltnamyje.

Šie įvykiai ėmė aiškėti po to, kai savo įtarimais su šeimą lankančia socialine darbuotoja pasidalijo moters giminaitė.

Kaltinamoji teisme kaltę pripažino iš dalies.

Moteris teigė esanti kalta tik tuo, kad nėštumo metu nesikreipė pagalbos į medikus ir iš baimės nuo visų slėpėsi.

Nors G.Kasiulienė tikino, jog vaikų atsikratyti nenorėjo, bylą išnagrinėjusios Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos įsitikinimu, buvo kitaip. Akivaizdu, jog motina atliko visus veiksmus, kad gyvybė kūdikiams būtų atimta.

Pareigūnai nustatė ir pateikė teismui įrodymus, kad skuodiškė iš anksto tyčia planavo savo veiksmus.

Pagimdžiusi neketino vaikų auginti, aktyviai slėpė abu nėštumus, veržėsi pilvą, nesisaugojo, nėštumo metu vartojo antidepresantus, rūkė ir vartojo alkoholį, nes tikėjosi persileisti. Moters kėslus patvirtino ir jos tolesni veiksmai, kai neįsitikinusi naujagimių gyvybingumu, jų iškart atsikratė.

Teismo medicinos ekspertų teigimu, 2017 m. gimęs kūdikis mirė nuo asfiksijos.

Ar 2015 m. gimęs kūdikis buvo gyvas, tyrimo metu nebebuvo galimybės nustatyti.

G.Kasiulienės veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgė į tai, kad moters atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, augina šešis vaikus, tarp jų ir mažamečius, nusikaltimas padarytas pasikėsinimo stadijoje.

G.Kasiulienės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino kalta ir gailisi dėl savo poelgio, o aiškinantis 2017 metų įvykius, prisipažino ir dėl 2015 metais padaryto nusikaltimo.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.