Incidentas Mažeikiuose prasidėjo, atrodytų, nuo eilinio iškvietimo. „Kolegos vyko į iškvietimą – tiesiog kad prie laiptinės guli žmogus“, – pasakojo GMP profesinės sąjungos „Solidarumas“ Šiaulių regiono atstovas Andrius Plonis. Prikeltas pilietis už pagalbą padėkojo savaip. „Slaugytoja bandė prieiti pamatuoti kraujospūdį, pasikalbėti daugiau apie tai, kas čia atsitiko, ir gavo spyrį į kūrinę, o vairuotojas paramedikas spyrį į dešinį dilbį, nubraižė, buvo patinimas, jis išvyko į priėmimo skyrių“, – įvykį nupasakojo A. Plonis. Nukentėjo ir pagalbą kvietęs.

Kol kas dėl įvykio ikiteisminis tyrimas nepradėtas, policija tikslina aplinkybes.

„Deja, kartais pasitaiko ir tokių situacijų. Žinote, mūsų tokia tarnyba – niekada nežinome, kur vykstame, būna ir agresyvūs, ir ligoniai, ir psichikos ligoniai“, – komentavo GMP tarnybos Mokymų skyriaus vadovas Mindaugas Kliukas.

Laimei, neišsitraukta peilio. Dujų balionėlių ar elektros šoko įtaisų GMP, sako, neturi – pas įvairiausio plauko asmenis vyksta plikomis rankomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Solidarumo“ atstovas viešina ir dar vieną incidentą Mažeikiuose, vykusį maždaug prieš dvejus metus, bet žiniasklaidos nepasiekusį: „Buvo nuvykta į iškvietimą, kad tiesiog moteris blogai jaučiasi, o nuvykus paaiškėjo, kad ji buvo sumušta, galimai gal net ir prievartauta. Kol medikė teikė pagalbą, vairuotojas išėjo atsinešti neštuvus. Tuo metu tas bute buvęs sugyventinis tiesiog pradėjo smaugti mūsų medikę.“

„Yra ir mygtukai, ir jeigu jau girdi kažkokius šūksnius, agresyvų pacientą ir pan., tai dispečeris iš karto siunčia (pareigūnus). Tik yra problema, kad policijos pareigūnų trūksta, tai ką nusiųsi, jei rajone jų nėra?“ – kitą problemos pusę paminėjo „Solidarumo“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Jei kyla įtarimų, greitoji laukia policijos, bet, pavyzdžiui, mažeikiškiai, būna, laukia pareigūnų ir iš Telšių, kai vietoje laisvo ekipažo nebūna. Stiprinant saugumą, paramedikai sako, bent jau vaizdo kamerų norėtų. Valdžia sako – bus.

Bet ką kamera? Kamera tik paskui rodys, kas buvo kaltas, o konfliktas vyksta dabar.

„Dabartinės priemonės, kurios yra taikomos, buvo vertintos iš tikrųjų kaip nepakankamos“, – pripažino sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Rutkevičienė.

„Atsiranda nuo sausio 1 d. įstatyme įtvirtinta tvarka, kad GMP darbuotojai darbo metu galėtų naudoti kūno kameras, taip pat ir skubios medicinos pagalbos skyriuose dirbantys gydytojai, ir kitas personalas“, – apie naujoves pasakojo Seimo Sveikatos komiteto narė Jurgita Sejonienė.

„Bet ką kamera? Kamera tik paskui rodys, kas buvo kaltas, o konfliktas vyksta dabar“, – dvejojo, ar tokia priemonė padės, M. Kliukas.

„Vaizdo stebėjimas sveikatos paslaugos teikimo metu vertintinas kaip itin jautrus ir iš tikrųjų ne kiekvienos paslaugos teikimo metu toks vaizdo stebėjimas galės būti vykdomas“, – J. Sejonienę papildė E. Rutkevičienė.

Tikima, kad kameros, kokias naudoja ir pareigūnai, veiks ir kaip prevencinė priemonė.

„Mes kol kas nežinome, kokia yra situacija, ar jos yra nupirktos, ar bent jau pinigų tam skirta. Juo labiau kad ir darbuotojai kol kas tikrai nėra apmokyti, kaip su jomis dirbti“, – teigė J. Keburienė

„Tokia įranga savo darbuotojus aprūpinti bus įpareigoti darbdaviai, tai labai tikiuosi, kad darbdaviai vykdys įsakymą“, – aiškino Sveikatos komiteto narė.

Profsąjunga ne tik kamerų nori. „Ir minimalius savigynos kursus taip pat turėtume praeiti“, – sakė GMP profsąjungos pirmininkė.

„Savigynos kursai visiems būtų gerai, ne tik medikams. Bet atvažiavo medikas ir imasi kažkokių jėgos veiksmų... Na, taip neturėtų būti“, – kitokią nuomonę pateikė M. Kliukas.

Nuo naujų metų atsiranda ir dar vienas svarbus pokytis, paliesiantis gydytojus, kuriems taip pat su agresyviais pacientais, o kartais ir dar agresyvesniais jų artimaisiais tenka susidurti, – dirbtinai keliami konfliktai atsisuks bumerangu.

„Neskubią, planinę pagalbą teikiantys gydytojai galėtų atsisakyti suteikti tą planinę pagalbą, jeigu pacientas arba paciento artimieji yra agresyvūs“, – aiškino įstatymo pataisą J. Sejonienė. „Išskyrus tuos atvejus, kai toks jo elgesys yra sąlygotas paties paciento sveikatos būklės. Antras atvejis, kai medikas galės atsisakyti teikti paslaugą, – kuomet pacientas savo nederamu, nepagarbiu elgesiu žemins mediko garbę ir orumą“, – papildė Seimo narę E. Rutkevičienė.