Medikai nuo šeštadienio kovojo už penkių mėnesių kūdikio gyvybę, bet vaikas neišgyveno.

„Pamatėme sunkią galvos smegenų traumą, kuri praktiškai buvo nesuderinama su gyvybe. Kūdikis pateko čia visiškai kritinės būklės, reikėjo tik užtikrinti gyvybinių organų funkcionavimą“, – sakė Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.

Galutinių išvadų dėl kūdikio sužalojimų dar nėra, bet prokuroras jų ir nenorėtų vardinti.

Rimantas Kėvalas

„Būtų sunkiau išvardyti, kokie sužalojimai padaryti nei, kas nesužalota. Kol kas nenoriu vardinti, kiek tų sužalojimų padaryta. Tai labai jautrūs ikiteisminio tyrimo duomenys“, – teigė prokuroras Arūnas Saunorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Medikai paaiškina, kaip penkių mėnesių kūdikis galėjo patirti sužeidimus.

„Tai – tyčinė galvos trauma. Šios traumos mechanizmas yra supurtymas su metimu ant grindų“, – kalbėjo R. Kėvalas.

Kūdikio mirtis sukrėtė ir namo, iš kurio pirmo aukšto apsvaigęs nuo narkotikų tėvas išmetė vaiką pro langą, gyventojus. Dauguma tikina, kad apie šeimą nieko nežinojo. Kai kurie abejoja, ar pora iš viso gyveno kartu.

„Tiesiog baisu. Aš jų net nesu mačiusi akyse“, – sakė namo gyventoja.

„Nepristatysi socialinio darbuotojo prie kiekvieno. Niekas čia nekaltas. Įvyko, tai įvyko. Ką dabar padarysime?“ – teigė kaimynė.

„Antžmogis kažkoks užmušė savo vaiką. Man nesuvokiama. Vaikelis nekaltas. Už ką jį taip?“ – sakė moteris.

Po kūdikio mirties pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo prokuratūra perkvalifikavo.

„Mažamečio, bejėgiškos būklės, šeimos nario nužudymas itin žiauriai. Greičiausiai bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – teigė A. Saunorius.

Bausmė gali būti griežčiausia, nes kūdikio tėvas jau du kartus teistas paauglystėje už itin žiaurų benamio nužudymą dėl dviejų cigarečių. Kūdikio motina pripažinta nukentėjusiąja. Teigiama, kad atbėgusi iš virtuvės, ji rado kūdikį numestą ant grindų. Kai atvyko pareigūnai, vyras vaiką išmetė pro langą. Jį rado į nelaimės vietą atvykusi greitoji. Policija dėl jauno vyro irgi buvo kviesta ne kartą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prieš pat išmetant kūdikį, jis pats du kartus skambino skubiosios pagalbos numeriu, kalbėjo neadekvačiai.

Dabar ieškoma kaltų. Klaipėdos valdžia aiškinasi, ar tinkamai dirbo Šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojai. Šeimą paskutinį kartą jie lankė nelaimės išvakarėse, tačiau niekas neatidarė durų.

„Mano turimais duomenimis, per spalį net aštuonis kartus dvi skirtingos socialinės darbuotojos bandė padėti šiai šeimai. Mes nematėme kažkokių indikacijų, kurios parodytų, kad gali įvykti tokio pobūdžio nelaimė“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Šeima buvo ir vaiko teisių sergėtojų akiratyje. Kūdikio tėvas smurtavo prieš kūdikio motiną. Dar anksti pasakyti, ką buvo galima padaryti geriau ar kaip buvo galima išvengti nelaimės. Tačiau ši istorija lyginama su vadinamąja Matuko istorija.

„Bendras vardiklis – vartojimas. Ir vienu, ir kitu atveju žmonės buvo vartoję psichotropinių medžiagų, kas gali sukelti neprognozuojamą, smurtinį elgesį“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įsivaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Klaipėdiečių artimieji ne kartą prašė pagalbos, tik nebuvo išgirsti. Dabar, kai teismas skyrė suėmimą dvejoms savaitėms, kūdikį pražudęs tėvas dėl psichikos bėdų gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Būtų sunkiau išvardyti, kokie sužalojimai padaryti nei, kas nesužalota.

Plačiau apie tai papasakojo I. Skuodienė.

– Kokios tarnybos ir kokias paslaugas šiai šeimai teikė iki nelaimės?

– Visų pirma, noriu pasakyti, kad tai yra didžiulė netektis. Kiekvieno vaiko netekimas yra netektis. Reiškiu gilią užuojautą tiek kūdikio artimiesiems, tiek visiems, kurie gedi. Klaipėdos socialinių paslaugų centras galėtų plačiau pakomentuoti apie teikiamas paslaugas. Rugpjūtį buvo dėliotos paslaugos ir atkreiptas dėmesys į vaikus. Buvo skirtos socialinės darbuotojos, skirta individualios priežiūros specialistė, kuri lankėsi namuose.

– Ar mama buvo pripažinta galinti rūpinti savo kūdikiu?

– Nebuvome gavę informacijos, kad mama būtų nesirūpinusi, kad vaikai būtų neprižiūrimi.

– Tačiau buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje prieš pačią moterį?

– Taip, konfliktai fiksuoti. Gauti pranešimai dėl konfliktų tarp suaugusių žmonių. 2021 m. iniciavome atvejų vadybos posėdį, kad būtų iniciuotos reikalingos paslaugos šeimai, kad tas elgesys keistųsi ir situacijos nesikartotų.

– Kaip reaguoja Vaiko teisių tarnyba, kai gaunamas pranešimas dėl smurto prieš moterį, kai šeimoje yra mažamečių vaikų?

– Paprastai informaciją gauname arba iš policijos, arba iš žmonių. Reaguojame kartu su policija, per valandą nuvykstame į įvykio vietą. Policija atlieka savo veiksmus. Mes kalbamės su suaugusiais, su mama. Išklausome vaiko nuomonę. Vertiname vaiko situaciją. Jei reikia, užklausiame gydymo įstaigos, užklausiame mokyklos apie šeimą, apie įžvelgiamus rizikos veiksnius. Jei nebūna nustatytas vaiko teisių pažeidimas arba jei šeima jau priima paslaugas, tvarkosi, tai tokiu atveju atsisveikiname. Kartais nukreipiame šeimą vienai arba kitai paslaugai jų savivaldybėje. Tokiu atveju, kai šeimai tikrai reikia pagalbos ir ji išgyvena sunkumus, tuomet inicijuojame atvejų vadybos posėdį, kreipiamės į socialinių paslaugų centrą dėl atvejų vadybos skyrimo. Gali būti dar ir trečias atvejis, kai vaikas atskiriamas nuo šeimos, nes jam nesaugu namų aplinkoje.

– Paskutinis taip plačiai nuskambėjęs atvejis buvo Matuko istorija. Ši nauja istorija galbūt galėtų paskatinti naujus pakeitimus mūsų sistemoje. Žmonės, kurie turi psichikos problemų, kuri turi smurto problemų, yra negydomi, jei to nepageidauja patys. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

– Mūsų visuomenė serga tiek alkoholio, tiek narkotikų vartojimu. Atvykstant į šeimą daugiau nei 70 proc. atvejų, kai užtikriname vaikams saugią aplinką, yra dėl tėvų vartojimo. Žmogų motyvuoti sveikti, motyvuoti priimti pagalbą yra didelis iššūkis. Reikia pradėti nuo savęs. Alkoholio bei narkotikų vartojimas yra didžiulė problema. Tai sukuria nesaugią aplinką vaikui augti savo šeimoje.

Turime peržiūrėti algoritmus. Peržiūrėsime visus veiksmus, kurių neatlikome. Keisime, ką galime keisti.

– Po šios tragedijos pasigirdo daug kritikos mūsų tarnybų darbui. Kaip reaguojate į kritiką?

– Kiekviename atvejyje galima įžvelgti tam tikrus veiksnius, į kuriuos turime atkreipti dėmesį. Turime peržiūrėti algoritmus. Peržiūrėsime visus veiksmus, kurių neatlikome. Keisime, ką galime keisti.