Medžiai nebevirto

Didžiausią jėgą audra pasiekė apie 7.30 val. Vėjo greitis gūsiais siekė 25–27 metrus per sekundę. Tokia stichija uostamiesčio gyventojams – jokia naujiena.

Nepaisant to, ugniagesiai neturėjo laiko tinginiauti. Darbą tądien jie pradėjo ankstyvą rytą. Klaipėdoje jiems teko darbuotis ant devynaukščio namo stogo, kur buvo atsilaisvinusi ir galėjo nukristi žemyn stogo danga.

Vos susitvarkę su šia problema, ugniagesiai išskubėjo į Baltijos pr., kur ties 105-uoju namu pavojingai pasviro ir vėjo blaškomas ant gatvės galėjo nuskristi didžiulis reklaminis skydas. Jį teko nupjauti ir saugiai padėti.

Šįkart Klaipėdoje medžiai negriuvo, lūžinėjo tik smulkesnės šakos.

Daugiausia darbo ugniagesiams buvo toliau nuo uostamiesčio, Šilalės rajone. Ten vėjas išvertė 14 medžių. Stipresnė sausio pabaigos audra žalos anąkart nepadarė.

Klaipėdoje keleivių perkėla neveikė nuo penktadienio 18 val.

Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15–20 metrų per sekundę, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį.

Daugiausia žalos pridarė Kuršių marias perpildęs vanduo.

Keliautojams – problemos

Šeštadienį į Neringą keltai iš Naujosios perkėlos nekėlė autobusų ir sunkiasvorio transporto – mariose pakilęs vandens lygis neleido saugiai šioms transporto priemonėms įvažiuoti į keltą ir išvažiuoti iš jo.

Ryte "Smiltynės perkėlos" dispečeriui teko vieną autobusą Klaipėdoje apgręžti, jis nebuvo nuplukdytas į Smiltynę.

Dar įdomesnį nuotykį patyrė iš Neringos į Klaipėdą persikelti norėjusio autobuso vairuotojas ir keleiviai.

Smiltynės pusėje autobusas įvažiavo į keltą, bet pasiekęs Klaipėdos krantą keltas negalėjo jo išleisti, trapo nuolydis buvo pernelyg status, todėl autobusas grįžo į Kuršių neriją ir ten turėjo laukti palankesnio oro.

Keleivius senąja vadinamoje perkėloje imta gabenti į Smiltynę ir atgal tik sekmadienį ryte.

Uosto veikla pradėta riboti šeštadienį apie 4 val. ryto, bangų aukštis jūroje siekė 5 m. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukė vienas laivas.

Pamaryje – potvynis

Klaipėdos senamiestyje, Žvejų gatvėje, lietaus vanduo nespėjo sutekėti į kanalizacijos vamzdžius, todėl gatvė paplūdo.

Dar grėsmingesni vaizdai internetu ėmė sklisti iš Drevernos. Pietvakarys ne tik pūtė, bet ir nešė marių vandenį į Drevernos upę, joje nebetilpo didelis srautas ir vėl išsiliejo. Uostelio teritoriją apsėmė vanduo.

Vietos gyventojams tai – dažnas ir jau nestebinantis reiškinys. Į žvejų miestelį ėmė plūsti egzotikos mėgėjai, jie norėjo savomis akimis pamatyti vandenyje skendinčius poilsio namelius, uosto pastatus ir restoraną.

Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių.

"Mums tai – kasdienybė. Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15–20 metrų per sekundę, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį. Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių. Po pietų vėjas pasisuko ir vanduo ėmė slūgti", – šeštadienį pasakojo Drevernos uosto prieplaukos administratorius Admontas Samalius.

Didelės žalos toks potvynis nepadaro, tik prineša labai daug šiukšlių ir meldų. Jam atslūgus dreverniškiai turi darbo teritoriją išvalyti.

Drevernos miestelis senais laikais taip pat būdavo apsemiamas, dabar jį apsaugo pylimai, kurie neseniai buvo dar kartą sutvirtinti ir sutvarkyti.

Įspūdingais vaizdais šeštadienį dalijosi ir Juodkrantėje gyvenantys interneto vartotojai. Neringoje Kuršių marių pakrantę, kurioje rikiuojasi skulptūros, sėmė vanduo.

Smiltynėje ir Nidoje pajūrio paplūdimiai buvo pilni šiukšlių, bangų laižomos kopos virto skardžiais, buvo apgadinti paplūdimių įrenginiai.

Vos prieš kelias dienas talkininkų išvalytas pajūris vėl buvo nusiaubtas stichijos.