Miestas skaičiuoja nuostolius

Klaipėdiečiai penktadienį uostamiestį siaubusios liūties padarinius skaičiuoja iki šiol.

Dar nežinoma, kiek tiksliai automobilių gavo hidrosmūgį dėl to, kad liūtis užtvindė pietinės miesto dalies gatves.

Specialiosios tarnybos, budėjusios visą naktį iš penktadienio į šeštadienį, sekmadienį vėl buvo sukeltos ant kojų.

Nerimą Klaipėdoje lėmė tai, kad vakar 8.30 val. pastebėti naftos teršalai Dangės upėje. Labai panašu, kad tai taip pat bus smarkios liūties padarinys.

"Sekmadienį pranešta, kad upėje pastebėta naftos produktų. Ėmus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad iš lietaus tinklų išleistuvo į upę pateko vandens su naftos produktais. Toje vietoje yra du išleistuvai, vienas priklauso mūsų įmonei, kitas – kitos įmonės", – tvirtino įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė Gintarė Butkienė.

Smogė: netoli Klaipėdos esantys Balsėnai atrodo lyg po karo – viesulas nuplėšė namų stogus, išlaužė medžius, į orą kilo net automobiliai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Avarinės tarnybos specialistai kartu su aplinkosaugininkais paėmė mėginių.

Patikrinus trasas paaiškėjo, kad naftos produktai teka iš vienos įmonės valymo įrenginių.

"Jie turėtų sulaikyti naftos produktus, tačiau specialistai spėja, kad lietaus nuotekų valymo įrenginiai sutriko dėl ypač stipraus lietaus, fiksuoto penktadienį", – paaiškino G.Butkienė.

Vanduo kilo akyse

Nelaimės pajūryje imtos fiksuoti penktadienį maždaug apie pusę aštuonių vakaro. Kai kur lietus dar tik smarkėjo, tačiau vanduo jau po truputį ėmė semti uostamiesčio gatves.

Dar po kelių valandų nemažai pietinės miesto dalies gatvių jau skendėjo po vandeniu, automobiliai ėmė gesti, kai kuriems vairuotojams teko juos palikti važiuojamojoje dalyje ir į namus pėdinti pėsčiomis.

"Daugiausia pranešimų sulaukta iš pietinės miesto dalies. Pranešta apie užsikimšusias lietaus nuotekų sistemas Mogiliovo gatvėje, skambinta ir iš Smiltelės gatvės. Situacija tą vakarą buvo tokia – pirmiausia pakilo škvalas, vėjas nuplėšė medžių lapus. Jie užkimšo lietaus nuotekų groteles. O lietus tik stiprėjo", – aiškino įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė spaudai G.Butkienė.

Vandentiekininkai trasas mieste patikrino dar dieną.

"Avarinė tarnyba dar šviesiu metu patikrino visas kritines vietas, bet nieko ypatingo nebuvo užfiksuota. Pirmojo skambučio sulaukėme 22.50 val. Iš Mogiliovo gatvės sulaukta šešių pranešimų apie užtvindytas gatves", – pasakojo G.Butkienė.

Gyventojai puolė pranešinėti, kur vanduo jau kėsinasi padaryti žalą automobiliams.

Teršalai: specialiosios tarnybos aiškinosi, kas užteršė Dangę. Panašu, kad dėl didelio vandens kiekio sutriko vienos įmonės lietaus nuotekų valymo įrenginiai. / Skaitytojos nuotr.

Žmonės diskutavo – kur dėti mašinas, kai tokia liūtis skandina Klaipėdą?

Žmonės diskutavo – kur dėti mašinas, kai tokia liūtis skandina Klaipėdą?

Vieni siūlė jas perstatyti į aukštesnes vietas, kiemo žolynus, kiti ėmė baimintis baudų už tokius veiksmus.

Tačiau panašu, kad žalos prisidarė tie, kurie mėgino skubėti ir patys papuolė į gatvėje susikaupusius vandenis. Dėl to daugeliui mašinų sugedo elektronika, kai kurių automobilių varikliai patyrė hidrosmūgį, nebeveikiančias mašinas vairuotojams teko palikti važiuojamojoje dalyje.

Smogė mažutis ciklonas?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budintis sinoptikas Tadas Kantautas pasakojo, kad per dvi dienas pajūryje iškrito 51 milimetras kritulių.

"Tačiau būtent penktadienį matavimo stotys užfiksavo 25 milimetrus kritulių. Kiekiai yra itin dideli. O štai Klaipėdoje užfiksuotas 17 m/s vėjo greitis. Atrodytų, kad nieko tokio pajūriui. Vėjas pūtė nuo jūros, gal šiek tiek tai ir mažino vandens nutekėjimą per Dangės žiotis, tačiau dažniausiai vandens stabdymas įvyksta tada, kai pučia ištisinis stiprus vėjas ilgesnį laiką", – aiškino sinoptikas.

Per pajūrį savaitgalį slinko konvekciniai debesys, judėjo ciklonas. Tai reiškia, kad vėjas pūtė gūsiais, o lietaus smarkumas taip pat svyravo.

"Visos Klaipėdos lietus neužpylė, todėl tikriausiai problemos kilo dėl miesto infrastruktūros. Jei kur nors nesutvarkyta, toks kiekis galėjo gatves paversti ežerais", – pastebėjo T.Kantautas.

Viesulas kėlė stogus

Pavakare pajūrį ėmė talžyti ne tik lietus, pasipylė žaibai, baugino smarki perkūnija.

Vėjo šuoras netoli Klaipėdos esančioje Plikių gyvenvietėje nuplėšė gyvenamojo namo stogą.

Stipriausi vėjo gūsiai prie Klaipėdos tuo metu siekė apie 20 m/s.

O štai Klaipėdos rajone labai panašu, kad ištisine juosta praūžė labai stiprus viesulas.

Už penkių kilometrų nuo Veiviržėnų esanti apie 140 gyventojų turinti Balsėnų gyvenvietė buvo taip nuniokota vėjo, kad kitą rytą net vietiniai neatpažino savo gimtųjų vietų.

"Tokio vaizdo neteko matyti per gyvenimą. Viskas truko labai trumpai, po minutės jau vyravo tyla ir tamsa", – taip apie Balsėnų kaimą niokojusį viesulą pasakojo Klaipėdos rajono Balsėnų seniūnaitė Aušra Kundrotienė.

Smogė: netoli Klaipėdos esantys Balsėnai atrodo lyg po karo – viesulas nuplėšė namų stogus, išlaužė medžius, į orą kilo net automobiliai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vėjas ėmė stiprėti 15–20 minučių po 20 val. Vienu metu į orą buvo keliami vienas po kito stogai.

Vieno gyvenamojo namo stogas buvo nuneštas su visomis gegnėmis.

"Taip, viena sodyba labai stipriai nukentėjo. Viesulas nunešė gyvenamojo namo stogą, nunešė pavėsinę, išgriovė tvorą, stulpus, mašina buvo sudaužyta", – sakė seniūnaitė A.Kundrotienė.

Gyventojai pasakojo, kad vėjas sugebėjo į orą pakelti ir apversti automobilį.

"Dvi mašinas nuniokojo, dar namelį ant ratų apvertė", – patikslino seniūnaitė.

Kitiems kaimo gyventojams viesulas nuplėšė daržinės ir tvarto stogus, sugriovė šiltnamius. Tokių nukentėjusių sodybų – ne viena.

"Viesulas nuniokojo daugiabučio stogą. Tame pastate turime bendruomenės namus. Langus išdaužė, lietvamzdžius nuplėšė", – padarinius vardijo seniūnaitė.

Medį išrovė su šaknimis

Viesulo būta tokio stipraus, kad palei gatvę augantys storiausi medžiai lūžo it degtukai.

"Visoje pakelėje medžiai išvartyti. Bet toks įspūdis, kad jie ne tiek laužti, bet lyg susukti. Iš to ir sprendžiame, kad viesulas praslinko. Viena linija – kaip juosta, taip ir perėjo per visą gyvenvietę", – spėjo seniūnaitė.

Gyventojai sielojasi dėl nuotolių. Kažin ar pastatai buvo drausti.

"Jau šeštadienį ir sekmadienį žmonės tvarkėsi padarinius. Suvažiavo draugai, bičiuliai, giminės. Puolė padėti, kuo gali. Visi buvo šokiruoti, tik televizijoje tokių vaizdų matę, ne realybėje", – teigė A.Kundrotienė.

Pirmiausia teko nuo nuverstų medžių atlaisvinti kelią. Virto ir tokie medžiai, kuriuos sunku būtų apkabinti.

"Jei ąžuolo viršūnę nulaužė, tai įsivaizduokite, koks stiprumas buvo. Trešnę su visomis šaknimis išvertė. Sekmadienį važiuojantys pro šalį stojo filmuoti, toks vaizdas kaime", – tvirtino A.Kundrotienė.

Smogė: netoli Klaipėdos esantys Balsėnai atrodo lyg po karo – viesulas nuplėšė namų stogus, išlaužė medžius, į orą kilo net automobiliai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Specialistams užminė mįslę

Sinoptikai formaliai viesulo Klaipėdos rajone nefiksavo, tačiau gyventojų pasakojimai sudomino specialistus.

"Jei lūžę medžiai apibūdinami lyg būtų sukti, labai panašu, kad galėjo būti viesulas. Įdomu dar ir tai, kad konvekcija fiksuota šaltuoju laiku, nors dažniausiai tai nutinka, kai šilta", – stebėjosi T.Kantautas.

Siaučiant škvalui, medžiai lūžta tiesiai, sugula it degtukai.

"Viesulas dažniausiai trunka labai trumpai. Galėjo būti, kad kilo vėjas iki 25 metrų per sekundę. Tačiau įdomu tai, kad sukamoji jėga pridaro kur kas didesnių nuostolių. Kai pučia ištisinis, stiprus vėjas, žalos gali būti mažiau. O staigūs, škvaliniai sustiprėjimai gali pridaryti daugiau žalos. Plėšiančioji jėga būna stipresnė, nes staigiai keičiasi vėjo kryptis", – paaiškino T.Kantautas.

Tai, kad Balsėnų gyvenvietė yra tarp miškų masyvų, pasak sinoptiko, galėjo paskatinti viesulo susiformavimą.

"Miškai yra šiurkštus paviršius oro masėms. Gali paskatinti debesų vystymąsi, visokių krypčių vėjų formavimąsi", – pabrėžė sinoptikas.

Specialistai ramino, kad artimiausiomis dienomis panašių vėtrų ar viesulų jau neverta tikėtis.

"Vyraus nusilpęs ciklonas, bus trumpalaikio lietaus", – prognozavo T.Kantautas.