Savaitgalį važiavau iš Šiaulių į Klaipėdą. Nustebau ne dėl išpirktų traukinių bilietų, ypač tų, kurie iki Klaipėdos nuvažiuoja per dvi valandas, bet dėl to, kad autobusų į Klaipėdą apskritai nėra. Lyg kokiame kaime. Tai kaip žmonėms, kurie gyvena netoli Šiaulių, nusigauti iki Plungės, Telšių, Klaipėdos? Absurdas. O važiuojant sausakimšu traukiniu jaučiausi lyg gyvuliniame traukinyje, kojoms nėra pakankamai vietos, kuprinės ir pirkinių maišai padėti ant kojų, žmonės susigrūdę, nekalbu apie triukšmą ir kvapus.

Stasys

Pasididžiavimas – trumpalaikis

Kasmet švenčiant valstybines šventes, apima pasididžiavimas ir džiaugsmas. Nieko nėra gražiau, kai šimtai žmonių gieda Lietuvos himną. Tada atrodo, kad visi barniai, neapykanta pasimiršta, atsiranda taika. Norėtųsi, kad toji taika tęstųsi ir po švenčių. Tačiau išgirdus, kad po to žmonės puola gerti ir muštis, vėl apima nusivylimas. Ką padarysi, toks tas lietuvių mentalitetas. Priešais virstama akimirksniu.

Skaitytoja

Per mažai galimybių

Kodėl vasarą Klaipėdos muziejuose nevyksta jokie užsiėmimai? Tiesiog nėra ką veikti. Gal kur nors kokią nors parodą ir atidaro, tačiau tos parodos keistos. Aš irgi galiu nupiešti tašką ir pakabinti jį ant sienos, kalbėti, kad jame matau Visatą. Bet to nedarau, nes man tai atrodo kvaila. Norėtųsi ką nors išmokti, gal gaminti, gal megzti, pasimokyti senųjų klaipėdietiškų tradicijų, tačiau kol kas niekas tokių galimybių mums nesudaro.

Gintas

Vaizdelis ne iš gražiųjų

Puiku, kad Atgimimo aikštėje prasidėjo darbai. Labai gerai. Tačiau įdomu sužinoti, o kada kokie nors darbai prasidės Vasaros estradoje? Neseniai ten vyko vieno atlikėjo koncertas. Buvo smagu, tačiau aplinka tiesiog slėgė. Pasenę suolai, gremėzdiška, pilka scena. Palyginkite Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Atrodo, kad Klaipėda – kaimas, nors kai kuriuose kaimuose daug tvarkingiau negu čia.

Neda