Per pirmuosius 5 šių metų mėnesius į kelią išbėgę gyvūnai sukėlė bent 370 avarijų ir padarė daugiau nei 1,2 mln. litų nuostolių.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, šalies keliuose įregistruoti 5 susidūrimo su gyvūnais atvejai, kuriuose nukentėjo ir žmonės.

„Kiekvienais metais užfiksuojame apie 1000 mūsų klientų susidūrimų su gyvūnais kelyje. Manome, kad realiai kasmet įvyksta ne mažiau nei 3 tūkst. tokių susidūrimų, nes vairuotojai retai praneša apie įvykius policijai ar draudikams – dažniausiai tik jeigu įvykis sukelia didelių nuostolių arba vairuotojas yra apsidraudęs“, – sakė draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Dažniausiai nukenčia VW, brangiausiai kainuoja – „Volvo“ ir BMW

Remiantis bendrovės statistika, dažniausiai keliuose su gyvūnais susiduria ir nukenčia VW markės automobiliai, o brangiausiai vidutiniškai tokios avarijos kainuoja „Volvo“ ir BMW savininkams. „Volvo“ automobilio susidūrimas su gyvūnu vidutiniškai atsiėjo beveik 9 tūkst. litų, tuo tarpu vidutinė tokios avarijos žala siekia 3,5 tūkst. litų.

Birželį užfiksuotas didžiausių nuostolių pastaraisiais metais pareikalavęs  įvykis, kai į kelią Vilnius-Gardinas priešais automobilį BMW X3 įšoko briedis. Avarijoje briedis žuvo, o už neremontuotinu tapusį automobilį draudikai atlygino jo savininkui 80 tūkst. litų nuostolių.

Bendrovės duomenys rodo, kad dažniau nuo susidūrimų su gyvūnais nukenčia tie lengvieji automobiliai, kurių ne tokie galingi varikliai (darbinis tūris iki 2l). Vidutinė jų savininkų patiriama žala siekia 3,3 tūkst. litų. Galingesni automobiliai (darbinis tūris didesnis nei 2l) nukenčia sąlyginai rečiau, bet vidutinė žala būna tūkstančiu litų didesnė – 4,3 tūkst. litų.

Anot A. Juodeikio, kuo stambesnis gyvūnas, tuo pavojingesnis susidūrimas su juo. Lietuvoje labiausiai reikėtų saugotis briedžių. Susidūrimas su šiuo gyvūnu prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone ir dažnai turi skaudžiausius padarinius keleivių sveikatai ir kišenei. Bendrovė skaičiuoja, kad, vidutinė žala, kurią patiria su briedžiu susidūrusios transporto priemonės savininkas, siekia net 7,8 tūkst. litų. Tai – bent dukart daugiau nei susidūrus su kitais gyvūnais.

Esą briedžiai pavojingi ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir autobusams, vilkikams. Antai neseniai priešais vilkiką ant kelio iššokęs briedis pridarė 30 tūkst. litų nuostolio.

Reikia saugotis ištisus metus

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Eugenijus Tijušas teigė, kad vairuotojai turi išlikti budrūs ištisus metus, vasara nėra kažkuo išskirtinis sezonas. Esą gyvūnų migracija vyksta visais metų sezonais. Išvysti ant kelio briedį didesnė tikimybė kyla gegužę, spalį ir lapkritį, nes šiais mėnesiais briedžiai intensyviai migruoja tarp savo vasaros ir žiemos ganyklų. Tačiau briedžiai gali iššokti kelyje ir birželį ar kitais vasaros mėnesiais. Jie drąsiai kerta kelią, įveikdami net ir apsaugines tvoras.

Anot jo, vairuotojai dažnai klaidingai galvoja, jog gyvūnai į kelią gali išbėgti tik miškingose vietose.

„Nors miškus kertančiuose keliuose gyvūnų gali būti daugiau, tačiau, pavyzdžiui, stirnos kaip tik yra atvirų laukų mėgėjos, jos gali išbėgti į kelią ir iš greta esančių pievų. Todėl užmiestyje vairuotojams derėtų visuomet išlikti budriems“, – pasakojo E. Tijušas.

Eksperto teigimu, vasaros mėnesiais vairuotojams reikėtų būti atidiems važiuojant rajoniniais keliais, ypač arčiau ganyklų.

„Kasmet užfiksuojame atvejų, kai avarijas sukelia nuo grandinės nutrūkę ir iš aptvaro pabėgę naminiai gyvūnai. Dažniausiai tokias avarijas sukelia karvės ir ožkos“, – pasakoja A. Juodeikis.

Bendrovės duomenys rodo, kad papildomas draudimas nuo į kelią iššokančių žvėrių ir susidūrimų su jais aktualiausias kaimiškų vietovių ir nedidelių miestelių vairuotojams. Jie tris kartus dažniau pasirenka šį papildomą draudimą, nei už vairo sėdantys miestiečiai. Taip pat ši apsauga dažniau reikalinga jauniausiems (iki 25 metų amžiaus) vairuotojams.