G. Kliauga siekė prisiteisti 15 tūkst. eurų neturtinę žalą, patirtą dėl, jo vertinimu, neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, kai jis buvo apkaltintas piktnaudžiavimu tarnyba, o vėliau dėl šios veikos išteisintas.

Jis buvo kaltinamas, kad 2012 metais pasisavino išardytus ir nenaudojamus voljerus, kuriuos į jo sodybą vežė jo vadovauto komisariato Logistikos skyriaus automobilis.

Apeliacinės instancijos teismas G. Kliaugą 2014 metais išteisino, nenustačius, kad pareigūnas būtų padaręs didelę žalą. Pasisavinti voljerai, bylos duomenimis, buvo verti 419 litų (121 euro) ir nebetinkami naudoti, o komisariato apskaitoje buvo kaip bevertės, utilizavimui skirtos atliekos.

Todėl G. Kliauga teigia buvęs nepagrįstai persekiojamas, patyręs turtinę ir neturtinę žalą.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas padarė didelę žalą G. K., nes viešai, per informavimo priemones, buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri po dvejų metų teismų nuosprendžiais buvo panaikinta, pripažinus, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir nesant nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – ieškovo argumentus nuosprendyje cituoja teismas.

Ieškovo argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, kurie būdingi bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas.

Tuo tarpu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teigė, kad ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai laikėsi įstatymų reikalavimų, pagal kuriuos privalėjo tirti galimą nusikaltimą. Be to komisariatas pabrėžė, jog vien asmens išteisinimas ne visuomet yra pagrindas konstatuoti, jog baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas.

Prokuratūra taip pat teigia, kad pagrindas pradėti ikiteisminius tyrimus G. Kliaugos atžvilgiu buvo ir buvęs pareigūnas dėl to skundų nereiškė.

Teismas, vertindamas pateiktus argumentus, pastebėjo, jog G. Kliauga tik deklaratyviai nurodė patirtą neigiamą poveikį ir jam padarytą žalą, bet jos niekaip nepagrindė, be to, neproporcinga yra jo prašoma suma.

Jis taip pat sutiko su vertinimu, jog išteisinimas savaime nereiškia, jog teisėsaugos atlikti veiksmai ar pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo neteisėti.

Kadangi nenustatyta, jog pareigūnų atlikti veiksmai būtų neteisėti, teismo vertinimu, nėra pagrindo ir neturtinei žalai, nes G. Kliaugos patirti išgyvenimai būdingi bet kuriam žmogui, kurio atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

„Žala atlyginama ne už bet kokius ieškovo moralinius išgyvenimus, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o tik už tokius negatyvius moralinio pobūdžio reiškinius, kurie sukelti neteisėtais pareigūnų veiksmais. Ieškovo argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, kurie būdingi bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas“, – pastebėjo teismas.

Todėl teismas nusprendė G. Kliaugos ieškinį atmesti. Šis sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.