Kadangi asmuo prisipažino kaltu, prokuroro vertinimu, šią laisvės bausmę teismas turėtų sumažinti trečdaliu.

„Šeiminė padėtis nenusveria, kaltinimas nemato kitų aplinkybių, tik tokios bausmės taikymą. Įstatymas reikalauja teisingos bausmės“, – per posėdį pirmadienį Vilniaus apygardos teisme sakė Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Už stambaus masto kyšininkavimą Baudžiamasis kodeksas numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Jis taip pat prašė iš G. Pridotko valstybės naudai konfiskuoti minėtus daugiau nei 296 tūkst. eurų. Šie pinigai dabar laikomi Generalinės prokuratūros sąskaitoje.

Aukštas pareigas ėjęs valstybės tarnautojas anksčiau per posėdžius pripažino kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.

Tuo metu prokuroras V. Kukaitis sako, kad G. Pridotkas nepadėjo išaiškinti nusikalstamos veikos, nusikaltimus pirmiausia padėjo išaiškinti kyšio davėjai.

„Jis neprisidėjo niekaip prie nusikalstamų veikų išaiškinimo, jis naudojosi teise tylėti. Kai buvo gauti duomenys ir pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui, pozicija pasikeitė, dar būdamas suimtas, jis pripažino du epizodus“, – sakė prokuroras V. Kukaitis.

Tuo metu kaltinamojo advokatas Andrius Baranskis sako, kad jo klientui būtų galima skirti ir švelnesnę bausmę nei numato įstatymas. Jis mano, kad prokuroro siūloma bausmė per griežta, laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui.

„Svarstytinas klausimas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą“, – sakė advokatas. Jis siūlė teismui G. Pridotkui skirti daugiau nei 86 tūkst. eurų baudą.

Tuo metu pats G. Pridotkas per posėdį graudinosi ir kūkčiojo.

„Suprantu, kad savo veiksmais padariau valstybei ir moralinę žalą. Noriu atsiprašyti visuomenės, šeimos, artimųjų ir visų, ką įskaudino mano poelgis. Atsiprašau ir teisėsaugos pareigūnų, kuriems reikėjo skirti milžiniškus resursus, tiriant šią bylą“, – sakė G. Pridotkas.

Kaltinimasis teigė, kad yra įgijęs mokslo daktaro laipsnį ir stebėjosi savo poelgiais, atvedusiais jį į teisiamųjų suolą.

„Kaip aš galėjau ryžtis tokiam žingsniui? Siekiau geresnio gyvenimo. Nuoširdžiai prašau neskirti laisvės atėmimo bausmės“, – kūkčiodamas teismo prašė G. Pridotkas. Jis pripažino, kad du mėnesiai, praleisti Kauno kalėjime per ikiteisminį tyrimą, buvo sunkiausi jo gyvenime.

Aukštas pareigas ėjęs valstybės tarnautojas anksčiau per posėdžius pripažino kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.

Nuosprendį šioje byloje teismas skelbs birželio 20 dieną.

Ėmė kyšius už palankumą ateityje

ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius G. Pridotkas kaltinamas tuo, kad panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkstančius 871 eurą.

Noriu atsiprašyti visuomenės, šeimos, artimųjų ir visų, ką įskaudino mano poelgis. Atsiprašau ir teisėsaugos pareigūnų, kuriems reikėjo skirti milžiniškus resursus, tiriant šią bylą.

G. Pridotkas teismui pasakojo, kad ketino palikti tarnybą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, norėjo pradėti savo verslą, jis prašė seniai pažįstamo verslininko paskolinti pinigų. Vėliau G. Pridotkas parengė COVID-19 valdymo planus, jie buvo šabloniniai, planus gavusios įmonės, apmokėjo sąskaitas į G. Pridotko mažosios bendrijos sąskaitą. Realiai taip buvo legalizuoti G. Pridotko pinigai – 53 tūkstančiai eurų. Verslininkas taip pat tikėjosi G. Pridotko palankumo ateityje.

Kitas verslininkas G. Pridotkui pareiškė, kad kyšį sumokės, jei jo įmonė laimės instituto paskelbtą konkursą. Buvo svarstoma, kaip tie pinigai būtų perduodami.

„Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus“, – pasakojo G. Pridotkas.

Buvo rengiamos suklastotos tariamų paslaugų pirkimo sutartys ir sąskaitos faktūros, realiai paslaugos nebuvo perkamos, realiai įmonės paslaugų nepirko, tačiau nuo pervedamų sumų buvo mokami mokesčiai valstybei, PVM mokestis.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje STT gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.

Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje prokurorai kartu su STT tyrėjais ir antikorupcinės žvalgybos analitikais, šioje byloje atlikę daugiau nei kelių šimtų ūkinių-finansinių operacijų, susirašinėjimų, kontaktų, judėjimo ir kitų duomenų analizę, surinko pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie leido atskleisti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą: projektų vykdytojai ir kiti suinteresuoti asmenys, veikdami per tarpinių įmonių grandinę bei jų vadovus, imituodavo įvairių paslaugų pirkimų – pardavimų sandorius, atlikdavo fiktyvias finansines transakcijas, tikslu jose paslėpti išankstinius nusikalstamus susitarimus, t. y. kyšių perdavimą, pinigų plovimą ir neteisėtą praturtėjimą.

Šiame atliktame ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 23 asmenys. 3 asmenų, padariusių korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas, atžvilgiu procesai jau užbaigti supaprastinta proceso forma, t. y. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Bendra jiems skirtų baudų suma – daugiau nei 77 tūkst. eurų, dar 60 tūkst. eurų buvo konfiskuoti. 12 asmenų buvo pripažinti padarę tarpines nusikalstamas veikas ir teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojams.

Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės Evelinos Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą. E. Pridotkienės bylą teismas sausio 31 dieną baigė baudžiamuoju įsakymu ir skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Nustačius naujų nusikalstamų veikų požymius, įskaitant įtariamą ne mažiau kaip 100 000 eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymą sukčiavimo būdu, 7 kitų asmenų atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas ir šiuo metu tęsiamas toliau.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra Žemės ūkio ministerijai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, ji atlieka įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas 39 srityse bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse.