Lietuvoje už nužudymą asmuo gali būti persekiojimas dvidešimt metų, tuo metu Vokietijoje tokiam itin sunkiam nusikaltimui senatis netaikoma.

Tyrėjai pavėlavo maždaug vienerius metus – tiek laiko pritrūko, kad klaipėdietis būtų perduotas baudžiamajam persekiojimui už prieš 21 metus įvykdytą nusikaltimą.

Senatis dėl Vokietijoje įvykdyto nusikaltimo suėjo 2015 metų liepos 10 dieną, tuo metu klaipėdietis buvo sulaikytas tik šių metų pavasarį. Vilniaus apygardos teismas (VAT) konstatavo, kad tokiu atveju lietuvio perdavimas Vokietijai baudžiamajam persekiojimui pagal šios šalies arešto orderį yra negalimas.

„Mes vykdėme teisinės pagalbos prašymą pagal vokiečių nurodymus, taktiką. Aišku, apmaudu ir kyla klausimas, ar įvykdytas tikrasis teisingumas. Visiems apmaudu – ir vokiečių pareigūnams, kurie įdėjo daug darbo, ir mūsų valdybai. Daug kas dirbo šioje byloje, mes padarėme viską, ką galėjome. Buvo malonu dirbti su vokiečių pareigūnais, bet yra kaip yra“, – BNS sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vyresnysis tyrėjas Arnoldas Strumila. Šiam pareigūnui Vokietijos Liubeko policija pareiškė padėką už pagalbą atliekant tyrimą.

„Norime pabrėžti, kad būtent pareigūno Arnoldo Strumilos dėka pavyko nustatyti iki šiol buvusį nežinomą Airijoje gyvenantį nusikaltimo bendrininką“, – rašoma vokiečių pareigūnų padėkoje.

Vokietijoje už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis taikomas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Senaties termino tokiems nusikaltimams šioje valstybėje nėra.

Įtariama, kad klaipėdietis D. T, kuriam dabar yra 42-eji metai, 1995 metų liepos 2-3 dienomis kartu su kitu lietuviu V. D. Vokietijoje, Liubeko mieste, nužudė iš Tuniso kilusį automobilių prekeivį. Vyras buvo mirtinai sužalotas peiliu ir atsuktuvu, jo žmona bute pasigedo nemažos pinigų sumos. Pareigūnai įtarė, kad nužudymo motyvu galėjo būti pinigai. Bylos duomenims, tiek lietuviai, tiek Vokietijos gyventojas prekiavo automobiliais.

Įvykio metu Vokietijos teisėsauga atliko intensyvius, plataus masto tyrimo veiksmus, surinko daug informacijos. Iš surinktų duomenų buvo padaryta išvada, kad nusikaltimą įvykdė du asmenys, tačiau tąkart identifikuoti įtariamųjų nepavyko.

Apdorojant senas bylas, pavyko nustatyti įvykio vietoje ant cigarečių nuorūkų paliktus dviejų vyriškių DNR profilius. Po beveik 20-ies metų paaiškėjo naujų duomenų, o siūlo galas atvedė į Lietuvą. Atlikus kompleksinius tyrimo veiksmus, sutapus DNR, nustatyta, kad vienas iš įtariamųjų, 42-ejų metų amžiaus vyras, vieną kartą teistas už nesunkų nusikaltimą, gyvena Klaipėdoje.

D. T. 1997 metais gegužę Klaipėdos teismo buvo nuteistas už melagingų parodymų davimą. Kadangi vyras padarė dar vieną nusikaltimą po žmogžudystės Vokietijoje, tai pailgino senaties terminą, tačiau tik septyniomis dienomis.

Šių metų gegužės 26 d. D. T. buvo suimtas dviem mėnesiams, tačiau birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas (KAT) vyrą paleido, jam skirtas namų areštas šešiems mėnesiams, paimti dokumentai.

Įtariamąjį nužudymu išaiškino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Jie įvykdė penkis Vokietijos tarptautinės pagalbos prašymus.

Iš pradžių įtariamasis visas aplinkybes kategoriškai neigė ir savo bendro neišdavė, jis net bandė parduoti savo turtą, baimindamasis prarasti, jeigu būtų suimtas ir nuteistas. Įtariamasis su pertraukomis apie 12 metų gydėsi psichiatrijos ligoninėje, kurioje jam buvo pareikšti įtarimai. Kaip skelbė policija, neatmetama galimybė, kad sveikatos sunkumus jam sukėlė našta, kurią jis jautė dėl galbūt įvykdytos žmogžudystės.

Policijai pavyko nustatyti ir antrąjį įtariamąjį, kuris jau buvo teistas už beveik analogišką nusikaltimą: pasikėsinimą nužudyti, tik tą kartą, 1997 metais, aukai laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išgyventi. Kaltinamasis buvo nuteistas vienuolika metų nelaisvės. Tyrimo metu nustatyta, kad antras įtariamasis V. D. jau kurį laiką gyvena Airijoje.

Vokietijai pasitelkus tarptautinę organizaciją „Eurojust“, vienu metu buvo derinami bendri ikiteisminio tyrimo veiksmai Lietuvoje, Airijoje ir Vokietijoje.

Lietuvos generalinė prokuratūra atsakyme BNS nurodo, kad jeigu pagal Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės (šiuo atveju Airijos) įstatymus nėra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, jie gali perduoti sulaikytą asmenį baudžiamajam persekiojimui vykdyti Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.

Šiuo metu Lietuvos Baudžiamasis kodeksas (LBK) numato 30-ies metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą už nusikaltimą, susijusį su kito žmogaus gyvybės atėmimu.

„Tačiau naujas įstatymas negalioja atgal, jeigu jis sunkina asmens padėtį, todėl už 1995 metais padarytą  nusikaltimą negali būti taikomas“, – teigia prokuratūra.