Pasak jo, iš visų tyrimų devynis atlieka policija, o likusius – Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai.

„Tyrimai atliekami per šitas dvi savaites, ir policijos pajėgos, ir mes. Daug pranešimų buvo gauta, kartais ir apie vieną konkrečią vietą gauta ir 20, ir 30, ir 40 pranešimų, kadangi gyvūnų teisių gynėjai, tikrai didelė žmonių grupė, ir vienas, ir kitas skambina, nemažai chaoso buvo“, – trečiadienį  LRT radijui sakė D. Remeika.

Pasak jo, per dvi savaites nustatyta 13 nelegalaus gyvūnų augintinių veisimo atvejų, keturiuose registruotuose veislynuose nustatyti įvairūs pažeidimai.

Iš viso rasti 882 šunys, 84 katės ir devyni kitų rūšių gyvūnai. Laikinai globai paimta arba atiduota savininkų sutikimu – 354 šunys, 19 kačių ir trys kiti gyvūnai.

Tikisi išplėsti pajėgas

D. Remeikos teigimu, prieš dvi savaites pradėjus budėti visą parą, kad būtų operatyviai reaguojama į žiaurų elgesį su gyvūnais, tarnybai teko sustabdyti kai kuriuos kitus tikrinimus.

„Šiandien esame atsakingi už 48 funkcijas Lietuvoje. (...) Esame sustabdę dalies jų vykdymą, nes 50 proc. pajėgų teritorinėse tarnybose užsiima tik gyvūnų gerovės kontrole“, – teigė tarnybos vadovas.

„Šituo karštu metu esant tiek daug patikrinimų, esame mobilizavę pajėgas. Maisto patikrinimus atliekame, tačiau visi kiti patikrinimai dėl gyvūnų sveikatos kontrolės, užkrečiamųjų ligų kontrolės, maras, gripas... Esame sutelkę pajėgas, konsolidavę“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, tarnyba inicijavo 13 papildomų gyvūnų gerovės pareigūnų konkursų, todėl tikimasi, kad pajėgumai padidės.

D. Remeika pabrėžė, kad siekiant efektyviau kontroliuoti gyvūnų gerovę, turėtų būti įvestas privalomas gyvūnų ženklinimas ir bendra europinė tvarka dėl gyvūnų įvežimo iš trečiųjų šalių.

Be kita ko, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos tarnybos ruošia bendrą kreipimąsi į Europos Komisiją, siekiant bendros privalomosios tvarkos, kuri būtų įvežant gyvūnus iš trečiųjų šalių ne komerciniais tikslais.