„Teismas, visų pirma, nustatė, kad tiek baudžiamojo persekiojimo institucijos, tiek teismai nenorėjo įpareigoti arba pasisakyti dėl būtinybės atlikti išsamią psichiatrinę ir psichologinę ekspertizes, susijusias su tariama prievarta, nepaisant pareiškėjo prašymų“, – nurodė EŽTT.

Valdžios institucijos neįvykdė savo Konvencijos pareigos veiksmingai ištirti pareiškėjo įtarimą dėl netinkamo elgesio.

„Todėl valdžios institucijos neįvykdė savo Konvencijos pareigos veiksmingai ištirti pareiškėjo įtarimą dėl netinkamo elgesio“, – pridūrė teismas.

Anot EŽTT, taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Teismas nusprendė, kad Lietuva pareiškėjui turi atlyginti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Šis atvejis susijęs su 2006 metais gimusiu E. L., kuris teigė, kad vaikų globos namuose 2008–2013 metais jį seksualiai išnaudojo trys vyresni berniukai.

Vaikų globos institucijoms pateikus skundą policijai, 2018 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinės prievartos prieš mažametį vaiką. Prokuratūros institucijos nustatė ir kaip liudytojus apklausė galimus įtariamuosius, taip pat vaikų globos namų direktorių. Berniukai kaltę neigė.

Institucijos taip pat prašė teismo leisti pasiklausyti keturių asmenų mobiliųjų telefonų. Leidimas pasiklausymui buvo pratęstas prokurorui pastebėjus, kad šie asmenys ėmė dažniau bendrauti, tą darė koduotomis žinutėmis.

Nukentėjusiajam atlikus medicininę apžiūrą, nebuvo nustatyta jokių kūno sužalojimų, galinčių rodyti, kad prieš jį buvo naudojama seksualinė prievarta. Vis dėlto berniuką apžiūrėjęs psichologas priėjo prie išvados, kad jis galimai patyrė seksualinę prievartą.

Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas motyvuojant tuo, kad iš įtariamųjų ar vaikų globos namų direktoriaus nebuvo gauta jokios informacijos, įrodančios, kad buvo padarytas nusikaltimas.

Pareiškėjas ir jo globėjas nesėkmingai kreipėsi į teismus, kurie iš esmės sutiko su baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis institucijomis. Anot jų, nėra įrodymų, paneigiančių įtariamųjų ar vaikų globos namų direktoriaus parodymus.

Nukentėjęs asmuo ne kartą teikė prašymus atlikti išsamią teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau tokie prašymai buvo atmesti.

EŽTT manymu, prokurorai keletą kartų apribojo savo tyrimo apimtį, išklausydami tik tariamų kaltininkų įvykių versiją. Kaip bylos nagrinėjimo metu teigė pareiškėjas, baudžiamųjų bylų tyrimai niekada neduotų rezultatų, jei jie visada būtų nutraukiami įtariamajam neprisipažinus.

„Teismas taip pat atkreipė dėmesį į pareiškėjo argumentą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas anksčiau yra pabrėžęs, jog liudytojų nebuvimas seksualinės prievartos prieš nepilnamečius bylose negali būti priežastis, dėl kurios tokios bylos nebūtų tiriamos ir perduodamos teismui. Todėl psichiatrinės ir psichologinės teismo ekspertizės išvados buvo dar svarbesnis įrodymas tokioje byloje“, – teigė teismas.

EŽTT teigimu, nei prokuroras, nei teismai nesistengė paaiškinti, kodėl teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė nebuvo būtina.

„Iš tiesų jie atkakliai slėpėsi už teisinės nuostatos, numatančios, kad tai buvo prokuroro sprendimas“, – tvirtino teismas.