Panaikindamas kardomąją priemonę teismas pažymėjo, kad iki šiol G. Pangonis jam skirtos kardomosios priemonės sąlygų nėra pažeidęs. Jam ne kartą  buvo suteiktas leidimas išvykti ir visais atvejais grįžo laiku, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad su Lietuva jį sieja tvirti socialiniai ryšiai, jis turi nekilnojamojo turto, dirba, yra vedęs.

Atsižvelgęs į aplinkybes, pobūdį bei tai, kad G. Pangonis nėra teistas, atvyksta į teismo posėdžius, teismas nusprendė, kad kardomoji priemonė, kuri buvo paskirta 2020 metų vasarį, nebetikslinga. Sprendimas įsiteisėjo antradienį.

Praėjusią savaitę, rugsėjo 11 dieną, baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos kaltinamuoju esantis G. Pangonis pateikdamas prašymą teigė, kad kardomoji priemonė jam labai apsunkina darbo santykius, komandiruotes ir keliones, stipriai apriboja verslą.

Jis užtikrino žinantis visas suplanuotas teismo posėdžių datas šioje byloje, tad tuo metu kelionių neplanuojantis. Prokurorė teismui teigė, kad kaltinamajam yra taikoma švelniausia  karomoji priemonė, kuri drausmina kaltinamąjį, taip užtikrinant G. Pangonio dalyvavimą teismo posėdžiuose, sklandų bylos nagrinėjimą. Ji siūlė kardomosios priemonės nenaikinti.

G. Pangonis baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kuri sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl to buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl to buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų yra „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai.

Jie kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama. Byloje iš viso yra 14 kaltinamųjų fizinių ir vienas juridinis asmuo. 

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.