„Šiais metais tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ parodė, kad, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, teismai, Seimas, savivaldybės ir politinės partijos. Na, o kalbant apie sektorius ir apie valdymo sritis, tai labiausiai korumpuotomis šiais metais buvo nurodomos Sveikatos apsaugos, Energetikos, Žemės ūkio, Aplinkos ir Teisingumo ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos“, – vardijo STT strateginės analizės skyriaus vadovė Margarita Švedkauskienė.

Pasak pašnekovės, korupcija yra latentinis nusikaltimas, t. y. kai abi pusės nėra suinteresuotos jo atskleisti. Todėl vien gyventojų nuomone pasikliauti negalima norint matyti realų vaizdą. Be to, ir iš tyrimo duomenų matyti, kad vis labiau gyventojų nuomonę formuoja žiniasklaidos priemonės. t. y. į klausimą: koks yra jūsų pagrindinis informacijos šaltinis apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, daugiau negu 80 proc. gyventojų nurodo, kad tai yra žiniasklaidos priemonės. O 2021 metais daugiau negu pusė nurodydavo, kad tai yra asmeninė patirtis arba draugų, pažįstamų patirtis. Kitaip tariant, gyventojų žinojimas apie korupciją remiasi vadinamąja antrine patirtimi, kurią mes matome žiniasklaidos priemonėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bet būtent „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ taip pat įtraukia ir kitus klausimus, kur mes stengiamės sužinoti, o kokia gi yra reali korupcinė patirtis, o ne tik gyventojų nuomonė. Be abejo, norint pamatyti kiek įmanoma realesnį korupcijos situacijos vaizdą, mes turėtume remtis kompleksiniais duomenimis, ne tik sociologiniais diagnostiniais tyrimais“, – pabrėžė M. Švedkauskienė.

Pagrindinės priežastys yra baimė nukentėti pranešus apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą.

Tyrimas parodė, kad tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas nurodė, kad jis pats norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Ir pakankamai nedidelė dalis nurodė, kad jie praneštų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai yra, vienas iš penkių gyventojų nurodė, kad praneštų. O tarp tų, kurie susidūrė su korupcija, tik keturi procentai gyventojų nurodė, kad jie apie korupcinį teisės pažeidimą pranešė.

„Pagrindinės priežastys yra baimė nukentėti pranešus apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą. Taip pat netikėjimas, kad kaltininkai galiausiai bus nubausti ir įsitikinimas, kad visi žino, bet niekas nepraneša“, – pastebėjo STT strateginės analizės skyriaus vadovė.

Pasak pašnekovės, kyšininkauti išmokstama taip pat kaip ir nekyšininkauti. Todėl mes visi turime kurti tokią atmosferą, kurioje nebūtų iš ko mokytis kyšininkauti.

Kalbat apie verslo atstovus, praeiti metai parodė, kad tendencijos gerėja. Perpus sumažėjo verslo vadovų, kurie vertina korupciją kaip labai rimtą problemą plėtoti jų veiklą Lietuvoje. Vis palankiau vertinama konkurencinė aplinka verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

„Kadangi perpus sumažėjo įmonių, kurios nurodė, kad jos atsisakė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl to, kad manė, kad laimėtojas jau iš anksto yra žinomas. Taip pat vis rečiau įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, susiduria su situacijomis, kuomet tikslingai yra apribojamos techninės specifikacijos ir pirkimų sutartys sudaromos su tais pačiais tiekėjais. Kalbant apie valstybės tarnautojus, tai praeitais metais pastebėjome, kad vis daugiau valstybės tarnautojų nurodo, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje vyksta atvirai. 2021 metais šis rodiklis padidėjo dešimčia procentų ir dabar siekia 31 procentą“, – teigė M. Švedkauskienė.

Lyginant Lietuvą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, remiantis Korupcinio suvokimo indekso tyrimo duomenimis, kuris buvo paskelbtas praeitą savaitę, Lietuva užima tryliktą vietą tarp 27 valstybių. Pagal pasaulinį korupcijos barometrą Lietuva yra tarp lyderiaujančių valstybių, kuriose kyšininkavimo lygis yra aukščiausias. Lietuva patenka į penketuką. O pagrindinė to priežastis – kyšininkavimas sveikatos apsaugos sektoriuje.