Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas sako, kad „labai tikėtina, jog Medininkų žudynės gali būti laikomos nusikaltimu žmoniškumui“.

J.Žilinskas kaip specialistas apklaustas ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą dėl beveik prieš 23 metus muitinės poste sušaudytų Lietuvos muitininkų ir policininkų. Šioje byloje kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas.

2011 metais gegužės 11 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K.Michailovas pripažintas kaltu dėl 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos pareigūnų šiems einant tarnybines pareigas. Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K.Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš „tyčinio nužudymo" į „tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis".

Prokurorai neginčija ir Lietuvos apeliaciniam teismui neskundžia K.Michailovui skirtos bausmės - laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Jie nori, kad K.Michailovo veiksmai būtų traktuojami ne kaip tyčinis nužudymas, o kaip tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis - pagal Baudžiamojo kodekso XV skyrių Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai. Už minėtame 100-ajame straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką netaikomas senaties terminas.

Profesorius J.Žilinskas teismui davė priesaiką ir paaiškino savo teorinius svarstymus. Teisėjas Aloyzas Kruopys sakė, kad specialisto pareiga atsakyti pagal savo kompetenciją.

J.Žilinskas sakė esą tarptautinės humanitarės ir baudžiamosios teisės specialistas, apsigynė disertaciją tema „Nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas tarptautinėje teisėje bei Lietuvos Respublikos teisėje“. 2013 metais jis pateikė teismui savo išvadą dėl įvykių Medininkuose.

„Aš savo išvadoje nesprendžiu jokio konkretaus asmens kaltės klausimo. Ta išvada buvo labiau teorinis svarstymas - kodėl mūsų teisėje atsirado, kokios buvo problemos (dėl Baudžiamojo kodekso 100-ojo straipsnio - BNS)“, - po posėdžio žurnalistams sakė J.Žilinskas.

Jis sako, kad „tai buvo politikos sąlygotas veiksmas, veiksmas nukreiptas prie civilinę tarnybą, nes muitinė yra civilinė tarnyba“.

Per teismo posėdį profesorius minėjo, kad muitininkai niekada nebuvo ginkluotųjų pajėgų nariais - muitinė yra valstybės kontrolės įstaiga, neturinti nieko bendra su ginkluotais konfliktais. Policija - taip pat, kol nepadaromas sprendimas inkorporuoti į ginkluotąsias pajėgas.

„Iš esmės žvelgiant bendrai į tų dienų kontekstą, Medininkai tikrai buvo nevienintelis epizodas - mes galime skaičiuoti net nuo Sausio 13-osios, o dar anksčiau. Bet kuriuo atveju visame tame kontekste vertinimas, kaip nusikaltimas žmoniškumui, man atrodo, yra pakankamai pagrįstas“, - mano profesorius.

Šioje byloje išvadą yra pateikęs ir kitas ekspertas - Ryšardas Burda, jis į posėdį ketvirtadienį buvo atvykęs, tačiau teismas nespėjo jo apklausti. R.Burdą planuojama apklausti posėdyje gruodžio 5 dieną.

Sprendžiant iš šalių pasisakymų posėdžio metu, R.Burda pateikė kiek kitą išvadą dėl Baudžiamojo kodekso 100-ojo straipsnio.

„Su visa pagarba ponui Burdai - aš prie šitų klausimų dirbu beveik 20 metų. Jo, kiek žinau, kompetencija yra iš kitos srities. Tai šiuo atveju yra dvi išvados, žmogaus, kuris dirba šioje srityje, ir žmogaus, kuris šią sritį žiūrinėjo“, - mano J.Žilinskas.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Toliau byla bus nagrinėjama gruodžio 5 ir19 dienomis bei kitų metų sausį.